Nuolat skauda galvą? Laikas pas akių specialistą

„Familia Optica" ir „Familia Clinica" akių priežiūros specialistė Algita VAIČIULIENĖ griauna tokius mitus. „Pacientai niekada neturėtų bijoti pasakyti, kad jiems brangu, kad ieško kitų galimybių. Mūsų tikslas - pasirūpinti akimis", - teigia ji.

- Kas kiek laiko turėtume tikrintis akis?

- Kartą per metus. Jei esate vyresnio amžiaus, jeigu šeimos nariai - tėvai, seneliai - turi akių ligų, tada būtinai tikrinkitės bent kartą per metus.

Jau nuo 40 metų pastebime akių ligas, kurių plika akimi nesimato. Ligos, susijusios su tinklaine, apgaulingos, iškart jų žmogus nepastebi. Jeigu šeimoje kažkas serga glaukoma, degeneracijomis, tinklainių atšokom ir panašiai, tikrinkitės.

Jeigu tėvai, pavyzdžiui, trumparegiai yra tikimybė, kad ir jų atžala bus trumparegė. Iki 14 metų amžiaus galima pristabdyti trumparegystės vystymąsi.

Nereikia manyti: ai, pasidarysime lazerinę korekciją ir problemos baigsis. Net po lazerinės korekcijos žmogus toliau lieka trumparegis ir visos tinklainės ligos, ypač susijusios su išilgėjusiu akies obuoliu, lieka ir gali bet kada ištikti.

- Juk ne visi eina tikrintis kartą per metus. Akinius, būna, nešioja ir dešimtmetį.

- Viskas priklauso nuo edukacijos. Pasitaiko atvejų, kai žmogus nueina pas specialistą, jam išrašo korekciją ir net nepasako, kada apsilankyti kitą kartą. O žmogus ir pats nepaklausia, kada kitą kartą ateiti, ko tikėtis, kuriam laikui akinių užteks.

Nevertėtų laukti 5-6 metų, kad užsisakytumėte naujus akinius. Būtina kalbėtis su pacientais. Ir aš sakau, kad kalbos edukacijos užima 80 proc. laiko, o 20 proc. skiriama korekcijos parinkimui ir visam įvertinimui.

Jutiminiai pojūčiai nesureikšminami, kol neprarandami. O tada ir prasideda bėdos...

- Žmogus visą gyvenimą gerai matė, bet štai stuktelėjo 40 metų, pasitikrino regą ir sužinojo, kad yra toliaregis, kad reikia akinių darbui iš arti. Amžiaus faktorius labai svarbus?

- Teoriškai akių akomodacija pradeda silpti nuo 30 metų. Jeigu visiškai neturite korekcijos problemų, regos ydų, tai tą silpimą pajusite eidami 45-uosius metus arba vėliau.

Jeigu jūs esate užslėptas toliaregis (vaikystėje nenešiojote pliusinių akinių arba jie jums nebuvo paskirti), pagalbos prašyti ateisite kur kas anksčiau, netgi jau būdami 30-ies. Vaikystės toliaregystė mėgsta grįžti 35-aisiais metais.

Kalbant apie trumparegius, t.y. tuos, kurie nešioja minusinę korekciją, tai tokie žmonės ateina mažintis minuso darbui iš arti, nuo 45 metų.

Štai jūs pakliūvate pas akių priežiūros specialistą, visada kabinetuose pamatysite tradicinį kompiuterinį aparatą autorefraktometrą, specialistas įvertins galimą minuso ar pliuso buvimą akyse. Vien šiuo aparatu atlikę tradicinį tyrimą mes matome kad ir labai mažą pliusiuką.

Žmogus dažnai diskomforto nesieja su akimis. Bando ieškoti priežasčių, kodėl skauda galvą, nuo ko vystosi migrena, nemiga.

Tik pakliuvęs pas akių priežiūros specialistą pacientas sužino, kad lenda vaikystės toliaregystė. Paskyrus paprastus skaitymui skirtus mažo stiprumo akinius problemos išsisprendžia. Lieka tik „susitvarkyti" psichologinius dalykus, jei žmogus mano, kad yra per jaunas akiniams.

- Žmogus nešioja akinius, jaučia, kad jau reikėtų stipresnių, bet čia pat baiminasi: jei įsigysiu stipresnius, mano akys greičiau suprastės. Ar tai tiesa?

- Žmonės neretai mano, jei ateisiu po dvejų metų ar po 5 metų, akinių stiprumą parinks tokį patį. Kuo rečiau eisiu, tuo mažesnį pliusą turėsiu.

Čia yra didžiausias mitas, nes viskas priklauso nuo to, koks jūsų matymas į tolį, ir tada prisideda vadinamasis skaitymo priedas - jis yra neišvengiamas su amžiumi. Lęšiukas tiesiog nebesugeba taip prisitaikyti, kad išryškintų matymą iš arti.

Diskutuojant tarp draugų tenka išgirsti istorijas, štai tau 50 metų ir tu neturi skaitymo akinių? Atsakymas: neturiu, labai gerai matau. Tada iš karto paprašau parodyti savo mobiliojo ekraną, susirašinėjimo lauką. Ir kai parodo, matau tiek išdidintas raides...

Kitas atvejis, žmogui 55 metai, sako, oi, aš labai gerai matau, skaito knygą, laikraštį. Bet paprašius tokio žmogaus pažvelgti į tolį, jis prisimerkia, nes turi į tolį minusą, kurį ignoruoja. Nebūna stebuklų, kad sulaukus tokio amžiaus nereikėtų korekcijos.

Žmonės tiesiog adaptuojasi prie nepatogaus gyvenimo, užuot užsidėję akinius, mat bijo, kad prie jų pripras. Visi priprantame prie gero matymo, ir, be abejo, smegenims pasiunčiame gerą vaizdą. Kai nusiimame akinius, atrodo, kad matome žymiai prasčiau nei anksčiau. Vis dėlto taip tik atrodo.

- Kaip profesionaliai parenkami akiniai?

- Visada pacientui bus tiriamas tolis. Jeigu žmogui, pavyzdžiui, išlindo toliaregystė ir jums pradžioje buvo paskirti akiniai tik skaitymui, darbui prie kompiuterio, yra tikimybė, kad po kelerių metų atėjęs pas specialistą žmogus jau sakys, kad su šiais akiniais vaikšto ir namie, ir kabinete, o skaityti tapo vėl nekomfortiška.

Vaikystės toliaregystė provokuoja užsidėti akinius pastoviam gyvenimui, nes ir į tolį, ir vairavimui norėsis pliuso. Labai svarbu, kaip žmogus akinius pradės nešioti, ar tikrai sąžiningai.

Visur kabinetuose turime mikroskopus, kur galima apžiūrėti akies paviršių, galime neplečiant, nelašinant jokių lašų, apžiūrėti akies vokus, ar nėra pasikišusių liaukučių, kurios į ašarų plėvelę patiekia per mažai riebalinio sluoksnio. Šiuo metu procedūros yra visai neskausmingos.

Mūsų pagrindiniai klientai - trumparegiai, toliau - žmonės, kurie turi skaitymo problematiką. Anksčiau žmonės skaitymo akinių ateidavo nuo 45 metų ir vėliau, dabar sulaukiame labai daug pacientų nuo 27-40 metų, jie skundžiasi dideliu nuovargiu, migreniniais simptomais, įtampa pečių juostoje, jiems jau reikia to mažo pliuso.

Anksčiau mes neturėjome tiek daug išmaniųjų technologijų, kurių nepaleidžiame iš akių - žiūrime į telefoną, į navigaciją, į išmanų laikrodį ir pan. Išeina, kad visada esame artimesniu nei 6 metrai atstumu.

Ir tie žmonės sako, kad į tolį mato kartais gerai, kartais negerai. Ir iš tiesų tikrindami pastebime, kad pacientas gerai mato į tolį, bet jis pavargęs.

Nes visą dieną praleidžia žiūrėdamas į objektus, esančius artimais atstumais. Kartais bėdos išsisprendžia ir nemokamai - darant pertraukas, išeinant pasivaikščioti pietų metu arba bent prie lango prieinama, pažiūrima į tolį, suteikiant akims laisvę matyti į tolį.

Visada paklausiu, kiek vaikai būna lauke? Tai laiką lauke padalykite pusiau, ir tai bus laikas, kiek vaikas gali praleisti prie ekranų.

- Gražūs akiniai optikose - dar ne viskas. Juk svarbiausia - laiku pastebėti akių ligas, kurios aktualios ypač vyresniems žmonėms.

- Su amžiumi atsiranda įvairios tinklainės ligos, tai ir geltonosios dėmės degeneracija, kataraktos vystymasis, kai lęšiukas drumstėja. Kataraktos operaciją žymiai geriau atlikti ne tada, kai ji jau apleistos stadijos, o pradinėje stadijoje arba ligai įpusėjus.

Dėl glaukomos - žmogus ją matymo atžvilgiu pajaučia per vėlai. Kai yra glaukoma, pamažu iš kraštų siaurėja matymo laukas. Būna atvejų, kai pacientas niekuo nesiskundžia, bet stovint šalia, darant tam tikrus testus pamato tikrąją situaciją, nors gyvenime nepastebėjo.

Glaukoma tuo ir klastinga, kad simptomų nejaučiama ypatingų, o matymo laukas „užsidarinėja", nes spaudžiamas regos laukas.

Geltonosios dėmės degeneracija siejama su amžiumi, matymas dingsta nuo centro. Visas ligas galima pristabdyti, jeigu jas pagauname anksti. Reikia tikrintis regą ne tada, kai jau blogai. Supraskime, akis reikia prižiūrėti.

- Žmonėms visada aktualu paslaugų kainos.

- „Familia" tinklas turi daug sprendimų, kad patenkintų visų pacientų poreikius. „Familia" tinklas jungia net 74 „Familia Optica" salonus visoje Lietuvoje ir „Familia Clinica" klinikas Vilniuje bei Panevėžyje.

Tikrai nebus taip, kad tas pats rėmelis Vilniuje kainuos brangiau nei mažesniame mieste. Kainų politika visur vienoda. Svarbu nebijoti komunikuoti, kad štai man per brangu, aš noriu pigiau, ar yra galimybė pigiau gauti? Plius yra išsimokėjimo be pabrangimo galimybė.

Didžiausia pacientų baimė yra tokia, kad akiniai asocijuojasi su papildomoms išlaidomis, dėl to tos išlaidos vis atidedamos. Galvojama, jeigu ateisiu pasitikrinti, tai būtinai reikės kažką pirkti.

Bet aš visada savo pacientus edukuoju, kad kartą per metus jie privalo pasirodyti ir mes privalome sekti jų regą.

Turime apžiūrėti akinius, ar akinių lęšiai nenusitrynę, ar dangos yra gerai prižiūrėtos, kad nesudarytų papildomų atspindžių ar matymo diskomforto. Statistiškai akinius mes keičiame kas dvejus trejus metus.