1 nuotr.Sukdamiesi kiekvienas savo rate, mes imame ir pamirštame, kad tų ratų yra ir daugiau, o pats didžiausias ir svarbiausias - gamtos metų ratas, kuris mus atsuko į ypatingą metą: esame jau ne prie tikro, o prie brandaus pavasario ribos.
Visur jau žalia. Pakilo pievų žolė. Kai kurie augalai, kad ir drėgnų pievų viksvos, auga pirmieji. Jau matome visas praaugusias žiognages, skubančius vėdrynus.
Čia kalbame apie natūralias pievas, kuriose neauga kiaulpienės ir sėtinės, gamtai nebūdingos varpinės žolės. Žinoma, kiaulpienių žydėjimas tampa tam tikra pavasario riba.
Visų pirma, tai - svetimžemis augalas, kurio tėvynė Šiaurės Amerika. Kada kiaulpienės atkeliavo iki Lietuvos, pasakyti keblu, tam neturime istorinių botaninių duomenų.
Tačiau 200 metų, galbūt - nuo 18 amžiaus yra logiška riba. Plitusi kartu su žmonėmis, jų sėjamomis kultūromis, o po to sėta ir platinta vėjo, kiaulpienė beregint įsikūrė visur, kur rado supurentos žemės.
Ilgainiui, išstūmusi kai kurias vietines rūšis ar įsiterpusi tarp jų, ji tapo svarbia mūsų ekosistemos dalimi - porą savaičių, o vėsiu oru dar ilgiau trunkantis žydėjimas pamaitina daugybę vabzdžių, žinoma, ir mūsų namines bites.
Svarbus šių dienų ženklas - gegutės laukimas. Pirmosios jų pasigirsta dar iki gegužės. Gali būti, kad gegutės parskrenda anksčiau, bet stebėtojų, jas pamatančių ir galinčių atpažinti, nėra daug.
Medžių sulapojimas tampa ženklu paukščiams, kad galima pasislėpti, todėl šiuo metu pradeda grįžti vėlyvieji keliautojai: devynbalsės, tošinukės, žaliosios pečialindos, po jų - volungės. Tai dar tik bus, o dabar laukiame gegutės. Kuo pasireiškia tas laukimas?
Visų pirma, dabar į gamtą nepatariama eiti neturint smulkių pinigėlių - jų reikės išgirdus pirmą kukavimą.
Tada galėsime saujoje pažvanginti pinigėlius ir taip visiems metams užsitarnausime sėkmę ir finansinį stabilumą. Kaip ten bebūtų, tokia tradicija pasveikinti gegutę yra sena ir graži.
Paukščiams gegutės kukavimas reiškia ką kita - Europoje gegužiukų įtėviais tampa iki 100 rūšių atstovai. Ar jie tam priešinasi? Šiek tiek.
Pats aršiausias lizdo gynimas būna tada, kai gegutės patelė į jį atneša kiaušinį. Na, o visa kita - kaip visada...
