Algimantas RUSTEIKA: Susideginsim branduolinėje ugnyje?

O kodėl aš, mielieji mano, turiu galvoti kaip jums norisi? Esu kokia nors jūsų norų tenkinimo firma, kuriai sumokėjot už psichologinio komforto paslaugas?

Pasistatykit taburetę prieš veidrodį ir kalbėkit patys su savimi. Tada tikrai išgirsit tik tai, ko jums norisi. Bet čia ne mano problema tas jūsų noras išgirsti tik tai, ko jums norisi. Aš galvoju taip, kaip man norisi.

Ką "palaikom"?

Nesu nei proukrainietiškas, nei prorusiškas. Aš esu prolietuviškas ir man rūpi tik mano Tauta ir Tėvynė. Mano šeimos, mano vaikų ir anūkų ateitis. Ir tai, kas tam svarbu ar žalinga.

Taip, mūsų protektorato laikinieji administratoriai "palaiko" Ukrainą ir savo biznius, biudžeto išvogimą ir otkatus teisina "kova už Ukrainą". Todėl ir kritikuoju tą Lietuvos pardavėjų politiką.

Todėl ir "puolu" tą nesveiką, psichozės ribas seniai peržengusią lietuviško "ukrainietiškumo" propagandą. Bet jei būtų tokia pat Lietuvos prorusiška propaganda, kuria būtų dangstomi valdžios darbeliai ir įvedinėjama totali visuomenės kontrolė - ją lygiai taip pat "pulčiau". Nes man svarbu mano šalis, o ne ką ten "privalau palaikyti".

Supraskim vieną kartą, po velnių, kad ant mūsų interesų ir V.Putinui, ir V.Zelenskiui, ir D.Trampui, ir jų valstybėms ir visuomenėms paprasčiausiai nusispjaut iš aukštos varpinės. Juos domina tik tai, ar juos "palaikysim" ir kiek būsim jiems naudingi. Ir tai, beje, visiškai normalu.

Ar dar neatėjo metas atsipeikėti iš šios psichozės, būti patiems sau naudingais ir PALAIKYTI LIETUVĄ? Ar ir žlungant valstybei galvosim, kaip būti naudingais kitiems? Kaip kariauti kitų karuose savo ateities sąskaita? Ir kaip kariauti vieniems su kitais, jei negalvojam kaip mums norisi?

Ar dar reikia Kapčiamiesčio?

Amerikiečiai išėjo. Saviems kariams treniruotis turim Pabradę, vokiečiams pastatysim miestą Rūdininkuose. Kam reikalingas Kapčiamiesčio poligonas?

Veidmainiškai kalbėta, kad brigados lygmens poligono reikia, nes Vokietijos kariuomenės 45-oji šarvuotoji brigada „Lietuva" (vok. Panzerbrigade 45 „Litauen" PzBrig 45) treniruosis Rūdininkų poligone, amerikiečių kovinė grupė - Pabradės poligone. Mūsų rimtais veidais klausė: kur treniruosis Lietuvos kariuomenės brigados, jei šie poligonai jau atiduoti?

Nors tai ir buvo paprasčiausias melas. Brigados lygmens lauko pratybos poligonuose vykdomos kartą, daugiausia 2 kartus per metus. Užtrunka mėnesį - pusantro ir tam esamų poligonų visoms brigadoms, net su išėjusiais JAV kariais, pilnai pakako.

Amerikiečiams išėjus, dabar Kapčiamiesčio poligonas net valdžios propagandinės logikos prasme absoliučiai nebėra reikalingas. Stovės saugomas, bet tuščias beveik visus metus. Arba bus retkarčiais naudojamas kaip šaudykla kuopos lygmens daliniams ar L.Idzelio šauliams.

O jei bus tikrai intensyviai naudojamas, nes naujesnis - tada stovės pustuščiai kiti poligonai. Nes juk reikia "įsisavinti" milijardą ar du...

Nauja melo isterija

Neišsigąskit, brangūs Lietuvos žmonės, prasideda nauja propagandos kampanija. Nes laikinieji Lietuvos teritorijos administratoriai, seniai "dėję" ant šalies ir jos žmonių, nebeturi ką jiems pasakyti, kada JAV kariuomenė išeina.

Ką daryt valdžiai, jei "paprastam žmogui" gali pasirodyti, jog tai pasaulio pabaiga, naujoji Jalta ir poryt D.Trampas su V.Putinu susitars mus atiduoti "ruzzams"? Juk mūsų Ukrainos savivaldybėje masėms valdyti dabar jau veikia tik baimė.

Ir ūmai ištiko paradoksas - atsirado ne valdžios sukurta baimė, skirta mūsų protams dulkinti, o valdžios nevaldoma baimė, kuri gali būti panaudota prieš Briuselio marionečių Lietuvos protektorate interesus.

Todėl provaldiškos isterijos vakuumui užpildyti mikliai sugalvota "pozityvo" pasaka. Ji vadinasi "Amerika gal būt dislokuos Lietuvoje branduolinį ginklą!". Esą, drąsuolių Seimelis kelių dešimčių idiotų mygtukų paspaudimais pakeis Tautos referendumu patvirtintą Konstituciją, kur tai kategoriškai uždrausta. Ir Lietuva bus "saugi"...

Absoliutus melas, nes niekas niekur apie tai nei galvoja, nei kalba. Bet intelekto galiūnas R.Kaunas jau laido užuominas, kad "nors tai didelė paslaptis", bet vyksta kažkokie svarstymai...

A.Skaistgirytė, kurią laikiau protingesne, irgi leptelėjo kažką panašaus. G.Nausėda kol kas tyli, nes suvokia, kad taip meluoti gal jau per daug - po to gali tekti viešai atsakyti į klausimus ir paaiškės, kad kalbi visiškus vėjus.

Tačiau runkeliams jau paleista "žinutė" - amerikiečiai išeina, bet mes dirbam! Gal išsiderėsim ir atveš į Zoknius branduolinių bombų B61, nes kitokio taktinio branduolinio ginklo JAV nebeturi. Su specialiai apmokytais amerikiečių lakūnais!

Dislokuos specialų aviacijos dalinį, saugyklas branduolinėms bomboms! Viską uždengs galinga priešraketine gynyba! Gal ir kokių raketų atvežtų, nors tai jau būtų jau strateginis branduolinis pajėgumas! Ale kaip būtų gerai! "Ruzzai" baisiai išsigąstų, atgrasytume, mes dėl to deramės, dirbam!

Ir didysis copy-paste "analitikas", nezabudkės kūrėjas V.Saldžiūnas delfiuose jau varo paklodes, kurių antuždavinys - įtikinti absurdu, kad JAV "gali dislokuoti Lietuvoje branduolinį ginklą". Atseit, palinkėkime vieni kitiems ramybės, viskas kontroliuojama, valdžia pasiaukojamai naktimis nemiega Vardan Tos!

Propagandos triūbos ir realybė

Visa ši PYPT skirta absoliutiems debilams, nes to niekada nebus. JAV branduolinių ginklų perkėlimas į Lietuvą būtų milžiniškas geopolitinis įvykis, didžiausia eskalacija po Šaltojo karo, panašus į Kubos krizę.

Karinė to nauda nulinė, nes JAV jau ir taip turi branduolinį atgrasymą Europoje. Branduolinis ginklas yra Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Niderlanduose, Turkijoje. Be to, JAV branduoliniai povandeniniai laivai gali smogti iš vandenyno, o strateginiai bombonešiai gali pasiekti taikinius iš kitų bazių.

Todėl karine prasme keliolika ar keliasdešimt bombų Lietuvoje neatneštų jokio "revoliucinio" pajėgumų pokyčio. Tačiau Lietuva taptų pirmuoju taikiniu. Rusijos Generalinis štabas tokią naują branduolinę bazę traktuotų ne kaip simbolį, o kaip sunaikinimo prioritetą.

O jei tai būtų ne taktinės bombos B61, o raketos - situacija būtų kritinė. Nors JAV oficialiai pasitraukė iš vienos svarbiausių Šaltojo karo pabaigos sutarčių, numačiusių vidutinio ir mažesniojo nuotolio branduolinių raketų Europoje likvidavimą, bet iki šiol jos laikosi ir sausumoje dislokuotų branduolinių raketų Europoje neturi.

Raketinis branduolinis ginklas Lietuvoje reikštų grįžimą į 1980-uosius, kada buvo priešprieša dėl Pershing II ir SS-20. Staigus branduolinės infrastruktūros perkėlimas Europoje būtų labai rimtas eskalacinis žingsnis, kuris iš esmės pakeistų strateginę situaciją ir politinės pasekmės būtų milžiniškos.

Rusijos reakcija būtų labai agresyvi, nes tai būtų kokybinis NATO žingsnis prie pat Rusijos sienos, sutrumpinant smūgio laiką nuo atakos pradžios iki sprogimo, priklausomai nuo taikinio vietos, iki kelių minučių ar net keliasdešimties sekundžių.

Būtume nedelsiant įtraukti į pirmųjų smūgių sąrašą dar taikos meto planavimo dokumentuose, kurie užprogramuoti sistemai pačiai vykdyti net sunaikinus sprendimų priėmimo centrus.

Dabartinio valstybingumo išlikimo klausimas

Atgrasymas veikia ne todėl, kad branduolinis ginklas yra kuo arčiau Rusijos sienos. Atgrasymas veikia todėl, kad didžiosios branduolinės valstybės žino, jog konflikto atveju abi viena kitą sunaikintų.

Susilaikymas nuo branduolinio ginklo panaudojimo yra ne vien techninė galimybė. Tam reikia tiksliai žinoti, kad priešininkas tikrai jį panaudos. Ir didžiosios branduolinės galios tiksliai žino, kad toks įsakymas bus duotas, jei rizika bus reali ir tikra.

JAV branduolinis ginklas Lietuvoje būtų ne didesnis atgrasymas, o žymiai didesnė branduolinio karo pradžios rizika, kuo Vašingtonas paprasčiausiai nėra suinteresuotas. JAV tradiciškai vengia tokių žingsnių. Net Šaltojo karo metu Vašingtonas gana atsargiai rinkdavosi, kur laikyti Europoje branduolinius ginklus.

Jeigu JAV iš tiesų nuspręstų mažinti įsipareigojimus Europai, tai nei branduolinių bombų saugykla, nei branduolinės raketos Lietuvoje šio sprendimo nepakeistų.

Net teoriškai kalbant apie tokį hipotetinį atvejį kandidatai būtų ne Lietuva, o Lenkija arba Rumunija, nes ten didesnis strateginis gylis, didesnės teritorijos ir geresnė logistika.

Lietuvos saugumui svarbiausias klausimas dabar yra tik vienas - JAV politinė valia. Ar Amerika tikrai ateis, jei bus blogai? O branduolinis ginklas negali pakeisti politinės valios, jis yra tik politinės galios įrankis, kurių ir dabar pilnai pakanka.

Mūsų valstybingumo ateities klausimas yra ne „ar Lietuvoje bus branduolinis ginklas", o ar JAV išlaikys ilgalaikį interesą turėti Lietuvą savo vasaluose. Kol kas matome, kad laikinieji Lietuvos teritorijos administratoriai daro viską, kas tik įmanoma, kad JAV tokį interesą prarastų.

Jokie BVP milijardų procentai, už kuriuos perkama daugiausia ne JAV ginkluotė, Vašingtono neapgaus. Lietuva seniai yra nebe JAV, o Vašingtonui priešiškų Briuselio, Paryžiaus ir Londono bepročių vasalas. Siuzerenai tą mato, tas jiems niekada nepatinka ir svetimų vasalų jie negina.

Ką mums bijo pasakyti

Pasakėčia apie vilką ir ėriuką - geopolitinis dėsnis. Ir propaganda teisingai sako, kad jei Rusija tikrai norėtų užpulti - visada pretekstų suras, nors karui su NATO reikiamų jėgų nei turėjo, nei turi, nei turės. Tik nepasako kelių kitų dalykų.

Pirma, mūsų politiniai nebrendylos dabar kalba ir daro viską, kad toks noras kuo greičiau atsirastų ir net taptų Rusijai būtina neišvengiamybe. Įnirtingai, iš visų jėgų irkluoja laivelį krioklio link. O visus įmanomus pretekstus karui jau yra suteikę.

Antra, nei Vašingtonas, nei Briuselis, nei Paryžius ar Londonas niekada nepradės branduolinio karo dėl Suvalkų koridoriaus. Jiems tik reikia buferinių dundukų, kuriuos krizės metu paaukojus būtų galima naudingai susitarti.

Trečia, slaptųjų protokolų laikai niekur nedingo, tik dabar susitarimai būtų žodiniai.

Norime būti dronu - kamikadze?

Be branduolinio ginklo, kurio Lietuvoje niekada nebus ir kas yra tiesiog bukalaurų melas tautai, esame tik politiniame pavojuje. O jei panagrinėtume teorinę hipotezę "kas būtų jeigu Lietuvoje būtų branduolinis ginklas", sveiko proto atsakymas tik vienas - būtume tautos ir valstybės fizinio sunaikinimo finišo tiesiojoje.

Lietuva į geopolitinės grėsmės sūkurį pateko dėl objektyvių procesų - istoriškai tai buvo tik laiko klausimas. Jokios neišvengiamybės dar nėra, tačiau ją gali sukurti neatsakinga ir beprotiška politika, kuri dabar ir vykdoma. Lietuvos priešų politika.

Kas to nesugeba suprasti - reiškiu jų proto vėlėms nuoširdžią ir labai gilią atjautą. Tai jau psichikos liga, nuo kurios vaistų dar nėra ir, matyt, greit nebus atrasta. Tokiems galiu pasiūlyti toliau sukti propagandinės isterijos rylą "ką tu palaikai?" ir "kieno Krymas".