1 nuotr.Atsiprašau, kad pavadinimas skamba kaip paikokas kalambūras, bet jis čia tinka.
Jau vien todėl, kad panašūs kalambūrai neretai vartojami „Farų" laidoje, pasakojančioje apie policininkų nuotykius.
Tinka ir todėl, kad pakalbėsime būtent apie policiją, kurios šūkis: „Ginti, saugoti, padėti." Tik pakalbėsime ne apie kuriozinius nuotykius, rodomus „Faruose", o apie daug rūstesnę realybę.
Kaip jau rašėme, policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją su prašymu kitų metų biudžete skirti policijai papildomus 168 mln. eurų.
Ministras Vladislavas Kondratovičius atkirto, kad tai politikavimas. Ir kuris čia teisus?
Į klausimą tegul atsako statistika.
Ji rodo, kad Lietuva policijai skiria tik 0,4 proc. nuo BVP ir tai yra mažiausias procentas visoje Europos Sąjungoje.
Skaičius toks mažas, kad ministro bandymas sumenkinti komisaro prašymą, net nesivarginant pasigilinti į problemą, atrodo apgailėtinai.
Aišku, visada galima privynioti „argumentų", kad ne viskas taip blogai.
O ką, pas mus jau vėl klesti mafijos gaujos? Žmonės apiplėšinėjami vidury dienos?
Pasitaiko, bet juk ne masinis reiškinys, tai ko čia jaudintis dėl tos policijos.
Kita vertus, į Lietuvą keliauja didžiuliai kontrabandos srautai, pareigūnų prireikia ir tada, kai tenka ieškoti į šalį užklydusio drono.
Darbo tikrai yra ir tas darbas sunkus, tik štai atlyginimas...
Niekas jo greitai nepakels, nes tai būtų „politikavimas".
Populiariausias argumentas neskirti kam nors finansavimo šiuo metu yra toks: pinigų reikia krašto apsaugai.
Noriu pabrėžti žodį „apsaugai". O policininkai kuo užsiima, ne apsauga?
Kiek matau neginkluota akimi, kol kas būtent jie tuo daugiausiai ir užsiima.
Tai kodėl vienai apsaugai, išorinei, lėšų negaila, o kitai, vidinei, jų visada trūksta?
Nebus daug naudos, jei išorėje pasišiaušime kaip ežys, bet viduje viskas po truputį grius.
