Seimas linkęs palaikyti siūlymą dėl karių ir civilių siuntimo į Hormuzo sąsiaurį

Už projektą balsavo 87 Seimo nariai, 2 pasisakė prieš ir dar 15 susilaikė.

Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimos sąjungos (LVŽKRŠS) frakcijos narys Dainius Gaižauskas teigė esantis už taikos misijas Hormuzo sąsiauryje, tačiau jis kritikavo teisėkūrinį procesą. Pasak jo, šis įstatymo projektas nesuteikia aiškių gairių, kokio pobūdžio ši operacija bus.

„Peržiūrėjau visas operacijas, misijas, į kurias mes siuntėme (karius – ELTA). Niekada nesiuntėme į planavimą, nes tai nėra aiški misija. Tai yra pažeidimas, kuris turėtų būti dar pataisytas“, – pažymėjo politikas.

Savo ruožtu už įstatymo projektą pasisakantis Seimo narys Artūras Zuokas tvirtino, kad partnerysčių jėgą ir galią patvirtina realūs veiksmai. 

„Todėl šiandieninis sprendimas yra reikalingas ir teisingas. Šio sprendimo esmė – ne tai, kad mes norime, jog nafta atpigtų, ne tai, kad baigtųsi degalų trūkumas ir panašūs dalykai. Mes giname ir turime ginti principus, už kuriuos pasisako Europos Sąjunga (ES), kurios nare esame, taip pat NATO partneriai“, – sakė jis.

„Mūsų kariškiai turės esminę galimybę – realiomis sąlygomis apsimokyti tai, kas bus naudinga mūsų pačių gynybai, t. y., išminavimas, kaip tas daroma realiomis karo sąlygomis. (…) Šiandien mes galime gauti realią patirtį, kurią panaudosime Baltijos jūroje, ko, tikiuosi, niekada nereikės. Atitinkamai, pasirodysime kaip solidūs partneriai, o ne vien tik biurokratai, besirūpinantys saugumu posėdžių metu“, – pridūrė A. Zuokas.

Prieš pasisakantis „aušriečių“ vedlys Remigijus Žemaitaitis kritikavo, kad įstatymo projektas neaiškiai apibrėžia, ar kalbama apie konkrečią misiją Hormuzo sąsiauryje, ar apie abstrakčias tarptautines misijas.

„Mes šiandien turime konstitucines nuostatas, kur aiškiai pasako, kad Seimas gali mandatuoti į konkrečią misiją. Tai yra vienaskaita, tai negali būti daugiskaita. Jeigu mes kalbame apie Hormuzo sąsiaurį, tai turi būti aiškiai pasakyta nutarime, kad konkretus skaičius vyksta į tą misiją“, – kalbėjo „aušrietis“.

Be to, R. Žemaitaitis teigė, kad karinis konfliktas įsiplieskė ne dėl NATO ar Lietuvos, o dėl ekonominių reikalų tarp Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Izraelio ir Irano.

„Tai dabar yra klausimas, ką mes važiuojame ten užtikrinti ir kieno saugumą mes užtikrinsime? Ar mes užtikriname Amerikos interesą? Ar mes užtikrinsime ES interesą? Ar mes užtikrinsime saugią laivybą? Šiandien akivaizdu, kad kariai bus siunčiami netiesiogiai dalyvauti kare“, – tvirtino R. Žemaitaitis.

Tuo metu konservatorius Arvydas Anušauskas teigė, kad žodžio „misija“ daugiskaita atsirado jau anksčiau.

„Aš suprantu, kad atmintis nėra pati stipriausia šiame Seime, bet priminsiu, kad daugiskaita operacijos yra vadinamos jau kelis metus. Dėl kurių balsavo Seimas, beje, ir 2025 m. gruodžio mėnesį (…). Taip kad šiuo atveju precedentas buvo sukurtas anksčiau“, – pabrėžė Seimo narys.

„Šis žingsnis, pirmiausia yra politinis ir, manau, kad Lietuva deklaravo šį siekį užtikrinti jūrinį saugumą ir laivybos laisvę Hormuze. Tiesiog prisijungė prie tų šalių, kurioms tai tikrai yra aktualu“, – pridūrė A. Anušauskas.

Projektu numatoma įtvirtinti teisinį pagrindą, pagal kurį iki 40 Lietuvos kariuomenės karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų būtų siunčiami dalyvauti tarptautinėse jūrinio saugumo bei laivybos laisvės užtikrinimo operacijose Hormuzo sąsiauryje.

Taip siekiama prisidėti prie tarptautinių pastangų užtikrinti laivybos laisvę ir regiono saugumą.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas yra teigęs, kad Lietuvos kariuomenė prisidėtų operacijos siųsdama išminavimo, pajėgų apsaugos, žvalgybinius ir kitus gynybinius pajėgumus. 

Tai numatančiam įstatymo projektui po pateikimo pritarta praėjusią savaitę. Siūlymą palaikė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). 

Šį dokumentą Seimas svarsto skubos tvarka. 

Savo ruožtu prezidentūra praėjusį penktadienį pranešė, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda sulaukė atsakymo į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) lyderiui Donaldui Trumpui siųstą laišką. Jame Baltųjų rūmų šeimininkas dėkojo Lietuvai už jos išreikštą pasirengimą prisidėti prie laivybos laisvės užtikrinimo Hormuzo sąsiauryje.

Kaip skelbta, sprendimą pritarti šalies jungimuisi prie tarptautinių pastangų sudaryti sąlygas laisvai laivybai Hormuzo sąsiauryje Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė gegužę.

Tiesa, šalies vadovas tikino, kad Lietuvos kariai vykti į misiją Hormuzo sąsiauryje galėtų tik tuo atveju, jei būtų pasiekta taika tarp JAV ir Irano.

ELTA primena, kad karinis konfliktas Irane prasidėjo vasario 28 d. JAV ir Izraelio oro smūgiais.

Reaguodama į tai, Islamo Respublikos kariuomenė faktiškai užblokavo Hormuzo sąsiaurį, per kurį paprastai praplaukdavo apie penktadalį pasaulio naftos ir dujų krovinių, o tai sukėlė energijos kainų šuolį visame pasaulyje.

Nors po pirmojo derybų raundo tarp JAV ir Irano sąsiauris buvo atblokuotas, eismas Hormuzo sąsiauryje vėl sustojo – dabar jį blokuoja tiek Teheranas, tiek Vašingtonas. 

D. Trumpas ne kartą kritikavo Europos valstybes dėl neva nepakankamo jų įsitraukimo padedant Jungtinėms Valstijoms konflikte su Iranu.