1 nuotr.Jeigu dėl Artimuosiuose Rytuose tebevykstančio karo Europa nedelsiant neįvykdys dereguliacijos - valstybės nustatytų taisyklių, biurokratinių reikalavimų ir kontrolės mažinimo proceso, ji rizikuoja susidurti su masiniu nedarbu.
Tai „Financial Times" pareiškė vieno didžiausių Europos pramonės konglomeratų ABB vadovas Mortenas Virodas (Morten Wierod).
Pasak jo, Europos įstatymų leidėjai neskuba su reformomis, nors kylančios dujų kainos kenkia ES konkurencingumui, lyginant bloką su JAV.
„Tikiuosi, mums neteks išvysti daug rimtesnės krizės, kuri sukeltų masinį nedarbą. Tai neturėtų tapti būtina sąlyga spartesniam veikimui", - nurodė verslininkas.
Ekonomikos stimuliavimui bendroji rinka ir visa ES turi ne supaprastinti, o panaikinti perteklinius teisės aktus, pridūrė ABB vadovas.
Jis taip pat kritikavo Briuselio planą sumažinti priklausomybę nuo užsienio technologijų, perspėdamas dėl nenumatytų pasekmių ir didėjančių išlaidų.
„Matome, kad kai teisės aktai kuriami diskutuojant apie „Made in Europe", visuomet atsiranda šalutinis poveikis", - priminė M.Virodas.
Visgi jis pripažino, kad Europa turi stiprius aktyvus: kvalifikuotą darbo jėgą, galimybę gauti kokybišką išsilavinimą ir krizių valdymo patirtį.
Kaip pavyzdį M.Virodas paminėjo spartų priklausomybės nuo rusiškų dujų mažinimą - nuo 35 proc. iki 10 proc. per metus.
Tačiau jis perspėjo, kad dėl augančių dujų kainų, kurias dėl karo su Iranu sukelia tiekimo iš Artimųjų Rytų sutrikimai, konkurencinis spaudimas Europoje didėja.
„Nesijaudinu, kad Europa liks be dujų. Dujų bus. Bet už didesnę kainą", - teigė ABB vadovas, pažymėdamas, kad aukštos kainos išliks iki 2027 m.
JAV ir Izraeliui užpuolus Iraną, pastarasis paskelbė stabdantis prekybą per Ormūzo sąsiaurį, per kurį būdavo eksportuojama 15-20 proc. pasaulinės naftos, kondensato ir naftos produktų bei daugiau nei 30 proc. suskystintų gamtinių dujų.
Už užimtumą atsakinga Europos Komisijos narė Roksana Mizantu (Roxana Minzatu) kiek anksčiau perspėjo, kad dėl kylančių energijos kainų ES gali būti prarasta iki 1,3 mln. darbo vietų.
Pasak EK, didžiausias darbo vietų mažinimas numatomas automobilių sektoriuje - iki 600 tūkst.
Statyba, metalurgija, chemijos pramonė ir transportas gali prarasti 56 tūkst. darbo vietų. 85 tūkst. vietų gali nelikti akumuliatorių gamybos sektoriuje, saulės baterijų gamintojams gali tekti atleisti 58 tūkst. žmonių.
EK taip pat pažymi, kad 2023 m. 68 proc. vidutinio dydžio įmonių pranešė apie kvalifikuotų darbuotojų trūkumą, o 2024 m. 77 proc. įmonių tai įvardijo kaip kliūtį investicijoms.
Pirmą kartą į savo rekomendacijas EK ketina įtraukti atskirą bloką apie būtinybę investuoti į švietimą, profesinį mokymą, suaugusiųjų švietimą ir darbuotojų perkvalifikavimą.
Eurostato duomenimis, ES gamybos sektoriuje dirba apie 30 mln. žmonių. 2023 m. šis sektorius užtikrino ketvirtadalį grynosios ES ekonomikos apyvartos - 9,9 trln. eurų.
Dėl JAV karo su Iranu Europą apėmusi energetinė krizė gali stumtelti regiono ekonomiką į recesiją, kovo mėnesį rašė „The Wall Street Journal".
Be to, daugumai paskelbtų paramos priemonių reikia didelio ir skubaus finansavimo.
Leidinys prognozavo, kad tokia situacija Europai gali tapti nemalonia staigmena.
Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas mano, kad ES ir Didžioji Britanija šiemet gali susidurti su septyniomis krizės bangomis. Vystytis ji pradėjo gegužę, kai ėmė trūkti aviacinio kuro.
Vasarą krizė, tikėtina, išplis į maisto pramonę bei kitas pramonės šakas, kas baigsis didelio masto politiniais ir socialiniais sunkumais, tikino K.Dmitrijevas.
