1 nuotr.Poetas ir satyrikas Aleksas Dabulskis (1934.04.10 - 2020.08.05) gimė Skaudvilės valsčiuje, palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.
Yra išleidęs apie dvidešimt įvairaus žanro knygų. Tačiau bene dažniausiai jo vardas buvo tariamas koncertuose, ir neveltui - jo posmais sukurta daug skambių, melodingų dainų.
Jas itin mėgo garsi roko grupė „Hiperbolė". Būtent ji 1977 metais laimėjo tarptautiniame konkurse, atlikusi Benjamino Gorbulskio ir Alekso Dabulskio dainą „Kad žaliuotų rūta".
Jos pavadinimas sutapo su užpernai vykusios Lietuvos šimtmečio dainų šventės emblema...
Garsia lietuviška daina tapo kompozitoriaus Mindaugo Tamošiūno melodija, sukurta Alekso Dabulskio žodžiais „Jūreivių keliai", kurią smagiai dainuodavo Nijolė Ščiukaitė.
Tikriausiai dar ne vienas skaitytojas prisimena prasmingus poeto žodžius: „Jūreivių keliai virš paskendusių rūmų /Laivai lyg žaislai neramiam vandeny. / Ir patys talpiausi pasaulyje triumai / Jūreiviško ilgesio būna pilni".
Alekso Dabulskio eilėraščiams būdinga paradoksali žaisminga stilistika, ironiškos intonacijos. Ne veltui poetas yra parašęs daug satyrinių tekstų, taiklių parodijų.
Dalį savo kūrybos skelbė anauomet pagarsėjusiu Horacijaus Drapako slapyvardžiu.
Savo metu buvo dažnai atliekama ir girdima jo parašyta ir kompozitoriaus Vytauto Juozapaičio sukurta smagi daina „Reikia tept". Prisiminkime jos žodžius...
Nuostabus pasaulis šis,
O svarbiausia jo ašis.
Reikia tept!
Kad važiuotumei žeme,
Nulakuotam vežime,
Reikia tept.
Priedainis:
Taip jau buvo nuo pradžios -
Kas neteps, tas nevažiuos.
Reikia tept tept, tept tept, tept tept.
Tepu tepu, tepu tept,
Tepu tepu, tepu tept.
Reikia tept tept, tept tept, Taip jau tept.
Kad puikuotumeis mieste,
O vaikai - institute,-
Reikia tept!
Kad maloniai ir gerai
Apžiūrėtų daktarai,-
Reikia tept.
Nori antspaudo pase,
Nori vietos kapuose,-
Reikia tept!.
Parduotuvėj ir bare,
Danguje ir pragare,-
Reikia tept.
Alekso Dabulskio jaunystė paženklinta skaudžiais įvykiais. Tuometinis vienuoliktokas už antitarybinių eilėraščių rašymą ir iškeltą Lietuvos trispalvę vėliavą buvo nuteistas dvidešimt penkeriems metams ir pasiųstas į Omsko bei Mordovijos lagerius.
Toje tremtyje vaikinas kruopščiai mokėsi prancūzų kalbos ir svajojo tapti vertėju. Jo jaunystės entuziazmą prigesino diplomas, jam įteiktas už gerą... priverstinį darbą.
Ant to puošnaus popierėlio Aleksas savo ranka įrašė tokį komentarą: „Štai kaip buvo tyčiojamasi iš tremtinių"...
Iš tremties A. Dabulskis grįžo po penkerių metų, mirus Stalinui. Bet ir Lietuvoje dar ilgai negalėjo atsikratyti politinio kalinio šleifo.
Tik 1989 metais Aukščiausiojo teismo nuosprendžiu Aleksas Dabulskis buvo paskelbtas nekaltai nukentėjusiuoju ir neteisingai įkalintu...
Prieš porą metų Maironio lietuvių literatūros muziejuje buvo surengtas įspūdingas atminimo vakaras - koncertas, skirtas poeto ir dainų tekstų kūrėjo 90-mečiui paminėti.
Gausų ištikimų jo talento gerbėjų būrį sukvietė rūpestingoji Alekso patarėja ir įkvėpėja, gydytoja Irena Dabulskienė, visada rasdavusi laiko pagloboti pasiligojusius plunksnos brolius, suteikusi medicininę pagalbą ne vienam miesto kultūrininkui.
Poeto tekstais sukurtas dainas tąkart atliko garsūs mūsų estrados meistrai Nijolė Tallat-Kelpšaitė, Svetlana Bagdonaitė, Egidijus Sipavičius, taip pat jaunieji Kauno studentai.
