1 nuotr.Tikiuosi, kad ne vienas „Respublikos" skaitytojas dar prisimena poetę ir visuomenės veikėją Dalią Teišerskytę, nors nuo jos mirties jau praėjo pustrečių metų (1944.11.27 - 2023.11.27).
Dvi kadencijas (2008 - 2016) dirbusi Seimo nare ši veikli ir kūrybinga asmenybė buvo įsteigusi Mados ir poezijos teatrą, vadovavo laikraščio ar žurnalo redakcijoms, buvo viena iš Moterų partijos kūrėjų, aktyviai darbavosi Liberalų sąjūdyje, parašė ir išleido daugiau nei dešimt knygų.
Tačiau bene didžiausi nuopelnai pasiekti dainuojamosios poezijos žanre.
Ko gero, retas poetas gali pasigirti, jog jo tekstais sukurta virš trijų šimtų dainų, kurias dainavo daugelis mūsų estrados artistų - Janina Miščiukaitė, Ieva Barbora Juozapaitytė, Birutė Petrikytė ir kt. Ir ne tik dainavo...
Dalia Teišerskytė yra tikrai nepamainoma dainų tekstų autorė, tvirtino Aleksas Lemanas. Jo teigimu, Dalios žodžiai sueiliuoti taip, kad skamba tarsi muzika, ir, skaitant jos posmus, visada sušyla širdis.
Tokių, kaip Dalia Teišerskytė, šioje žemėje nėra daug, - buvo įsitikinęs Radžis Aleksandrovičius. Teigęs, jog poetės posmai yra labai gilūs, todėl į ją dainininkas žiūrėdavo kaip į pavyzdį žmogaus, kuris visada kitus apgaubia šiluma. Anot Radžio, ji buvo ypatinga savo eilėmis, knygomis ir gebėjimu puikiai šviesti visuomenę.
Iš gausaus poetės dainų lobyno šiandien prisiminkime vieną emocionalų kūrinį „Pamiršti namai", kuris pageidavimų koncertuose dažniausiai skiriamas motinoms, vienatvėje vienkiemiuose laukiančioms sugrįžtančių vaikų. Prisiminkime jos žodžius...
Vienkiemiai seni, gandrų lizdai
Tėviškės mielos liūdni takai...
Tyliai vakarais
Rūkas išsiskleis
Virš gimtų namų,
Senų sodybų...
Motinai senai sunku vienai -
Stovi užmiršti tėvų namai...
Saulė patekės
Virš senos stoties,
Motina vis lauks
Vaikų sugrįžtant...
Kur kaltės pradžia? Kas pasakys?
Štai ir vėl tuščia nakty stotis...
Augam per lengvai,
Mylim per mažai
Tėviškės laukus
Ir gimtą gatvę...
Metai greit praeis -
Viskas pasikeis,
Atsigręš į mus
Skaudi vienatvė.
Nelengva buvo Dalios Teišerskytės vaikystė.
Kai ji sulaukė pusantrų metukų, jos tėtis, ūkininkas Pranas Teišerskis už bičiulystę su partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto šeima ištremiamas į Irkutsko lagerius. Po kelių metų ištremiama ir jos mama.
Mažylę Dalią priglobia giminės. Sulaukusi penkerių metų Dalia pradeda mokytis Kretingos pradinėje mokykloje ir bemat tampa pirmūne. Bet jos labai geri pažymiai nepadeda.
1953 metais į Sibirą ištremiama ir jos močiutė, ir pati Dalia su broliukais...
Dabar ji mokslus tęsia Irkutsko mokyklose, dirba miškų darbininke...
Į Lietuvą grįžta tik 1962 metais...
Pradeda mokytis Mosėdžio vakarinėje mokykloje, dirba daržininkystės įmonėje.
Susipažįsta su talentingu jaunuoliu Romualdu Granausku, jam parodo pirmuosius eilėraščius.
Rašytojas pataria siųsti juos į Skuodo rajono laikraštį. Čia ir pasirodo pirmosios jos eilių publikacijos.
Vėliau būta daug ko - ir mokslai Vilniaus universitete, ir įdomūs kūrybiniai darbai, ir dvi kadencijos Seime.
Užklumpa klastinga liga, prasideda chemoterapijos, operacijos...
Mirtis pasiglemžia jos motiną, likusias seseris...
Bet skausmai nepalaužia Dalios Teišerskytės.
Paskutiniame savo interviu ji teigė: „Aš visa randuota. Bet aš turiu grimo - nusigrimuoju ir varau į Lietuvą, kurioje bandau įskiepyti džiaugsmo ir tikėjimo"...
