Gerai, kad dronai užklysta į Lietuvą po vieną. O jei po du?

Dėl šio įvykio Ignalinos, Utenos, Švenčionių, Zarasų, Alytaus rajonuose į gyventojų telefonus buvo pasiųstas geltonasis pavojaus signalas, o Vilniaus apskrityje, kur gyvena 800 tūkst. žmonių, teko pasiųsti ir raudoną signalą.

Vilniaus mieste šis signalas veikė nuo 10 val. visą pusvalandį. Dronas 11.09 val. dingo iš radarų prie Merkinės. Reikėjo taip sureaguoti, ar nereikėjo?

Geltonas signalas reiškia, kad žmonėms reikia pasiruošti bėgti, eiti, dumti į priedangas. Raudonas reiškia, kad bėgti, eiti, dumti jau tikrai reikia. Pavojus realus. Tad vilniečiai, gavę pranešimus į telefonus, trečiadienį nuo 10 val. ruošėsi arba nesiruošė į priedangas. Vėliau, esant arba nesant priedangose, pusvalandį tęsėsi realus oro pavojus.

Gerai, kad dronai užklysta po vieną. Nes kariuomenė nespėtų jų rankioti. Vienas - prie Utenos, kitas - prie Lavyso, trečias - poligone, ketvirtas - prie Merkinės, penktas - muliažas ir t.t.

Kita vertus, svarbu pats faktas, kad tie bepiločiai jau pas mus landžioja ir Lietuva vis dažniau tampa jų kapaviete. Ir koks mums skirtumas, ar įskrido ukrainietiškas, ar rusiškas? Koks skirtumas, kokia nusinuodytume musmire? Ukrainietiška ar rusiška?

Greita reakcija

Dabar visuomenė ginčysis, ar vertėjo Lietuvos kariuomenei ir Nacionaliniam krizių valdymo centrui (NKVC) gąsdinti gyventojus. Esą dėl vieno paklydusio drono sustabdė traukinių eismą, uždarė Vilniaus oro uostą, Vilniaus ligoninėse atidėjo operacijas.

Esą kas būtų, jei atskristų ne vienas iš kurso išklydęs paklydėlis, bet visas, tikslingai nukreiptas dronų spiečius? Ogi blogai būtų. Ypač jei skristų pažeme, būtų prastas matomumas ir NATO oro policija dėl to neįstengtų jų numušti.

Tačiau, jei atitinkamos tarnybos, nepaisant nustatytų algoritmų, būtų gyventojų neįspėjusios, kažką pražiopsojusios, dabar visi, pradedant politikais, ant jų burnotų. Dar viena maloni žinia - kariuomenė droną užfiksavo radarais, o vilniečiai, išgirdę apie pavojų, masiškai nepuolė prie bankomatų.

Kita maloni žinia - apie į mūsų teritoriją įskridusį droną pranešė ne tik Latvija, bet ir Baltarusijos karinės pajėgos. Galėtų taip pranešinėti ir apie į Lietuvą šliaužiančius nelegalus. Ir savo teritorijoje numušinėti mums skirtus kontrabandos balionus. Nes rūkyti nesveika.

„Titanikas"

Drono nauda - bent sužinosime, kur yra priedangos. Ar į jas visi tilptume, jau kitas klausimas. Vienam asmeniui priedangoje yra skirta 1,5-3 kv. m, tačiau mažai tikėtina, jog į priedangas sprunkančius žmones kas nors imtų skaičiuoti ir, įvykdžius priėmimo kvotą, daugiau žmonių neįleistų. Prieš nosį užtrenktų duris. Kad tautiečiai pasibaisėtų cinizmu ar net rizikuotų tapti numirėliais. Tikėtina, jog taip neatsitiktų.

Tačiau priedangų trūkumas gali suveikti kaip gelbėjimosi valčių pritrūkęs „Titanikas". Ar taip pat nuskendęs keltas „Estonia". Kiek vaikų, moterų, 1994 metais plaukusių „Estonia", išsigelbėjo? Iki 12-os metų amžiaus - nė vienas. Nors keltu plaukė 11 vaikų. Iš 485-ių katastrofos metu plaukusių moterų išsigelbėjo tik 26-ios. Kritinėse situacijose laimi tie, kurie įžūliausi ir stipriausi fiziškai.

Karinė Šilainių kronika

Tarkime, mes - ne tokie. Kas įvyksta jūrose nebūtinai turi pasikartoti sausumose. Tad pamodeliuokime, kaip elgtis sausumoje, pavyzdžiui, Kauno Šilainių gyventojams, jei jie netikėtai gautų geltoną pavojaus signalą. Šilainių mikrorajone gyvena 62 540 žmonių. Įvairiausio amžiaus ir įvairiausio fizinio pasiruošimo. Šiame mikrorajone priedangos yra lopšeliuose-darželiuose, gimnazijose. Mažai tikėtina, jog šios ugdymo-mokymo įstaigos, saugiai paslėpusios savus lopšelinukus, darželinukus, mokinukus bei pedagogus, dar rastų rūsiuose vietos kažkokioms svetimoms tetoms bei dėdėms. Paprasčiausiai nuo jų užsirakintų. Kad vaikų neišgąsdintų.

Kitos vietos, kur galima bėgti šilainiškiams - vienas prekybos centras, kuris, kaip skelbiasi, vienintelis Kaune įsirengęs priedangą. Bet ji skirta tik prekybos centro personalui ir klientams. Tad vos išgirdus geltoną signalą, patartina dumti į šį centrą nusipirkti varškės ir tapti klientu. Kol durų neužsibarikadavo.

Bet prisiminkime Rygos Zolitūdės mikrorajo atvejį. Kai 2013 m. prekybos centre ėmė lūžti stogas ir visi puolė gelbėtis, pardavėjai neišleido žmonių, kol šie neužsimokėjo už prekes. Žuvo apie 50 žmonių. Tad kur garantija, jog prekybos centrai mus lengvai įleistų į savo saugius užkaborius? Bent šiuo atveju jie elgėsi visaip.

Dar viena saugi Šilainių vieta - namas Baltų pr. 165. Gerai, jei gyveni to namo pašonėje. O jeigu kitame prospekto gale? Be to, abejoju, ar tūkstančiai šilainiškių į vieno namo rūsį sutilptų. Dar galima bėgti į IX fortą apie 1,6 km. Arba į bažnyčią apie 3 km. Dar lieka ligoninė ir poliklinika. Šiaip skirtos tikriems ligoniams, o ne galimai būsimiems. Labiausiai tikėtina, jog išsigandusius priimtų bažnyčia, o IX forto mes tik dar labiau išsigąstume.

Narsuoliai

Tačiau kur garantija, kad išsigąsime? Šit pranešama, kad, nepaisant oro pavojaus, mokytoja neišleido vaikų iš klasės ir tęsė kontrolinį. Narsuolė. Esant reikalui, siųsti į pirmąsias oro gynybos linijas. Galėtų numušinėti dronus su šlepete, gaubliu ir agurkų stiklainiu. Kitur pasklido žinios, jog mokiniai išvaryti į stadioną. Kad mokiniai oro pavojų praleido mokyklų koridoriuose ir spoksojo pro langus. Kai kur pedagogai kvietė tėvus atsiimti savo vaikus. Matyt, išsigando, jog dėl vienintelio drono visus savo auklėtinius supainios? Nors kai skrenda lėktuvai, nė kiek nesupainioja. Tad reakcijos įvairios. Ir visos žmogiškos.

Patys suprantame, jog per oro pavojų ne visi į priedangas subėgtume. Vis vien pasitaikys koks nors už priedangą atsakingas ūkvedys, pamiršęs, kur padėjo durų raktą. Kitos striukės kišenėje ar balkone po pelargonija. O kai laukiantieji pradės nekantriai rėkti, trepsėti, pravardžiuoti „žudiku", dar labiau pamirš. Visada atsiras smalsuolių, kurie norės iš arčiau įsižiūrėti į skrendantį droną ir pasidaryti su juo asmenukę. Lygiai taip pat, kaip yra adrenalino mėgėjų, norinčių paglostyti aligatorių.

O jei visi 100 proc. bėgtume į priedangas, tai dar nereiškia, kad visi spėtume iki jų nutursenti. Su lazdutėmis. Tad labai tikėtina, jog dalis senyvų gyventojų stebėtų droną ar net jų spiečių pro savo būstų langus. Taip pat atsirastų bijančių, kad, kol jie nuo drono slapstysis, namą, butą apvogs.

Kita vertus, nors dronai Lietuvoje jau pradeda lankytis, nėra jokių požymių, kad dėl jų padaugėtų medikų iškvietimų. Lietuvoje kasmet apie 30 520 žaibų trenkia į žemę, padega daržines, bet dėl to juk neišsilakstome. Kol kas lietuviai labiau bijo ne drono, bet žiemą plikledžio. Prie dronų priprasime. Prisimenu valdžios paniką, kai kovidu užsikrėtė keturi pirmieji lietuviai.

O kai jų buvo tūkstančiai - eilinių piliečių baimė aprimo. Kol kas tie dronai - tik vieniši, bet baugūs paklydėliai. Kaip tas kuprotasis banginis Timis. Nuklydęs į Baltijos jūrą ir žuvęs.