Prezidentas: Baltijos šalių dangus šiandien nėra pakankamai saugus, Europa privalo imtis veiksmų

„Būtent Rusija pradėjo brutalų ir neteisėtą karą prieš Ukrainą. Todėl šiandien turime kalbėti ne apie pavienius incidentus, o apie naują saugumo realybę Europoje. Baltijos šalių dangus šiandien nėra pakankamai saugus.

Europos Sąjungos rytinė siena kasdien susiduria su vis didesniu spaudimu – nuo dronų įsiveržimo, iki elektroninio trukdymo ir iki informacinių atakų bei sabotažo grėsmių prieš kritinę infrastruktūrą“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo G. Nausėda. 

„Vertiname aiškią Europos Komisijos parodytą solidarumo žinią Baltijos valstybėms. Tačiau šiandien solidarumo nepakanka vien tik žodžiais.

Europa privalo imtis greitų ir konkrečių veiksmų. Susitikime sutarėme, kad Europa turi ženkliai stiprinti Rytinio flango saugumo užtikrinimą, turime kuo greičiau įgyvendinti „Eastern Flank Watch“ iniciatyvą, kuri apima oro stebėsenos, antidroninių sistemų, oro gynybos, karinio mobilumo ir situacijos stebėjimo pajėgumų stiprinimą visame rytiniame flange“, – pridūrė jis.

Taip G. Nausėda kalbėjo po antradienį įvykusio susitikimo su Lietuvoje viešinčia Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen bei Estijos ir Latvijos vadovais – Alaru Karisu ir Edgaru Rinkevičiumi.

Šalies vadovas taip pat išskyrė būtinybę stiprinti Europos dronų gynybos iniciatyvą.

„Pastarųjų savaičių incidentai aiškiai parodė, kad Europa nebegali vėluoti į naujo tipo grėsmes. Mums reikia modernių radarų, sensorių, perėmimo sistemų ir glaudaus regioninio koordinavimo“, – kalbėjo prezidentas.

„Ne ką mažiau svarbi ir kritinės infrastruktūros apsauga, energetikos tinklai, jungtys, ryšių sistemos, transporto infrastruktūra turi būti apsaugoti nuo hibridinių ir fizinių grėsmių. Tai yra visos Europos saugumo klausimas“, – tęsė jis.

Be to, šalies vadovas pabrėžė, būtinybę stiprinti Europos atsparumą dezinformacijai ir informacinėms operacijoms. 

„Rusija sistemingai naudoja melą, manipuliacijas ir bauginimą kaip informacinio karo priemonę, todėl mūsų atsakas turi būti koordinuotas, technologinis ir ilgalaikis“, – teigė G. Nausėda. 

SAFE paskola

U. von der Leyen sako, kad pagal europinės lengvatinių gynybos paskolų priemonės (SAFE) sutartis Baltijos šalims iš viso bus suteiktas 12 mlrd. eurų finansavimas, likusias sutartis su Latvija ir Estija Komisija yra pasiruošusi sudaryti bet kuriuo metu.

„Be reikšmingų nacionalinių pastangų (gynybos finansavimui - ELTA), Baltijos šalys sulauks 12 mlrd. eurų finansavimo per SAFE programą. Jau pasirašėme SAFE planą su Lietuva, esame pasirengę pasirašyti tokius planus su Latvija ir Estija bet kuriuo patogiu metu", - antradienį Vilniuje sakė U. von der Leyen.

Lietuva SAFE sutartį dėl 6,375 mlrd. eurų lėšų pasirašė gegužę, pirmasis mokėjimas Lietuvą turėtų pasiekti per trijų mėnesių laikotarpį, jo dydis sieks 15 proc. visos sumos - apie 956 mln. eurų.

Vėliau lėšos bus išmokamos pagal mokėjimo prašymus, paskolos grąžinimo laikotarpis siekia 45 metus.

U. von der Leyen teigimu, dabar ES siekia finansuoti antidronius pajėgumus, pažangias oro gynybos technologijas, kritinės infrastruktūros apsaugą, į šių technologijų vystymą, EK vadovės teigimu, aktyviai įsitraukia ir Lietuvos verslas.

„Rytų valstybės narės rodys standartą visoms kitoms (ES valstybėms - ELTA), nes tai, ką jūs patiriate šiandien, likusi Europa gali patirti rytoj", - kalbėjo ji.

Pasak EK vadovės, nors dar vyksta derybos, būsimame ES daugiamečiame biudžete numatoma trigubinti finansavimą migracijai ir Bendrijos pasieniui, penkis kartus didinti finansavimą gynybai, dešimt kartų - kariniam mobilumui, lyginant su dabartiniu biudžetu.

EK pirmininkė anksčiau teigė, kad Europos gynybai artimiausiais metais planuojama atlaisvinti 800 mlrd. eurų pagal planą „ReArm Europe".

Juo, be 150 mlrd. eurų gynybos paskolų, numatyta biudžeto deficito išimtis, ES šalims leidžianti neįskaičiuoti gynybai per ketverius metus išleidžiamo 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Į SAFE paskolų fondą ES šalys galėjo pretenduoti nuo praėjusių metų gegužės pabaigos, paraiškas paskoloms pateikė 19 bendrijos valstybių.

Pirmoji sutartį tarp ES valstybių pasirašė Lenkija, jos vertė siekia 43,7 mlrd. eurų.

Kaip skelbė ELTA, pastaruoju metu Baltijos šalyse fiksuojami oro erdvės pažeidimai. 

Ukrainos karinėms pajėgoms tęsiant bepiločių orlaivių atakas Rusijos teritorijoje, Kremlius reiškia kaltinimus Baltijos šalims, neva šios leidžia strategiškai išnaudoti savo teritoriją ukrainiečių rengiamoms karinėms operacijoms.

Prezidentas G. Nausėda pareiškė, kad trečiųjų šalių kariniai manevrai prieš kaimynines valstybes, pasinaudojant Lietuvos teritorija, negali būti toleruojami. Pasak šalies vadovo, tokie bandymai būtų laikomi grubiais tarptautinės teisės normų ir Lietuvos suvereniteto pažeidimais.