Net ir nedelsiant nutraukus karinį konfliktą Irane, pasaulinė naftos rinka normalizuosis tik po dviejų ar trijų mėnesių.
Tokį vertinimą pateikė ekspertė Samanta Gros (Samantha Gross), „Brookings Institution" - Vašingtone įsikūrusio vieno įtakingiausių ir seniausių nepriklausomų JAV analitinių centrų Energetinio saugumo ir klimato iniciatyvos direktorė.
Pirmoji ir svarbiausia normalizavimo sąlyga - naftos ir dujų tiekimo per Ormūzo sąsiaurį atnaujinimas.
Tokį ilgą laiką labiausia lemia logistika: iš Persijos įlankos plaukiantis tanklaivis pasiekia JAV per maždaug šešias savaites; pasiekti Pietryčių Aziją trunka savaitę; į Japoniją ir Korėją jis plaukia dvi savaites.
Kitas svarbus aspektas, į kurį reikės atsižvelgti, yra sustabdyta gamyba.
Dėl sumažėjusio tiekimo ir žaliavų trūkumo daugelis įmonių buvo priverstos nutraukti darbą.
S.Gros pažymėjo, kad gamybos įrenginiai, kurių veiklą teko stabdyti dėl stringančio naftos eksporto, negali būti iš naujo paleisti tiesiog atsukus vožtuvą. Prireiks laiko, kol jie vėl galės veikti pilnu pajėgumu.
„Net jeigu šiandien mums pavyktų atverti sąsiaurį ir užtikrinti, kad rinka veiktų kaip anksčiau, vis tiek prireiktų kelių mėnesių, kol ji grįžtų į normalią būklę", - pabrėžė S.Gros.
Atskira problema - per karą Irane sunaikinti pajėgumai. Pasak ekspertės, vien didžiausiame pasaulyje suskystintų gamtinių dujų terminale Katare apgadintų dviejų gamyklų blokų atstatymas užtruks apie penkerius metus.
Ekspertai Omūzo sąsiaurio uždarymą vadina didžiausia pastarojo dešimtmečio energetikos krize.
Prieš karą per sąsiaurį buvo tiekiama maždaug ketvirtadalis pasaulinių naftos ir gamtinių dujų apimčių.
Bendras tiekimo trūkumas degalų rinkoje siekia apie 11 mln. barelių per dieną. Pasaulinė rinka su tokia situacija dar nebuvo susidūrusi, nurodė S.Gros.
Gegužės 21 d. „Brent" naftos kaina buvo apie 105 JAV dolerius už barelį, kas yra mažiau negu 120 JAV dolerių siekiantis pikas.
Ribojantį vaidmenį suvaidino koordinuotas Tarptautinės energetikos agentūros rezervų atvėrimas ir Kinijos strateginių rezervų naudojimas.
Tačiau toks mechanizmas negali veikti neribotą laiką, įspėjo S.Gros.
Paprasti amerikiečiai jau pajuto krizės padarinius. Mažmeninės benzino kainos pakilo maždaug 1,5 JAV dolerio (1,35 euro) už galoną.
Pasak „Brookings Institution", vidutinis namų ūkis, kurio pajamos siekia 70 000 JAV dolerių (62 tūkst. eurų) per metus, degalų kainoms padidėjus 1 doleriu ( apie 0,9 euro), per metus praranda apie 1 proc. pajamų.
Tačiau brangsta ne tik benzinas - dėl padidėjusių transporto išlaidų kyla daugelio prekių kainos.
Maisto produktams dabartinė krizė yra dvigubas smūgis: jų kainai įtakos turi ne tik išaugusios degalų kainos, bet ir trąšų tiekimo sutrikimai, kas taip pat prisideda prie galutinės kainos didėjimo.