Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pateikė Draudimo įstatymo pataisas (joms parlamentarai po pateikimo pritarė), kurioms įsigaliojus būtų pažabotas investicinio draudimo agentų apetitas, nes šiuo metu už kiekvieną priviliotą klientą jie gauna kosminę sumą nepriklausomai to, kokios kokybės produktą įsiūlė.
Pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Algirdo Syso, šią problemą iškėlė Lietuvos bankas.
„Investicinio gyvybės draudimo sutarčių Lietuvoje sudaryta 432 tūkst. Palyginti - III pensijų pakopos yra tik 196 tūkst. Tik 17 proc., sudariusių investicinio gyvybės draudimo sutartį, supranta, ką nusipirko, 39 proc. atvejų žmogui pasiūlytas investicinio gyvybės draudimo produktas neatitiko jo poreikių. Agentas už vieną sudarytą investicinio gyvybės draudimo sutartį gauna iki 770 eurų. Noriu priminti: kai buvo žvejojamos žuvelės į II pensijų pakopą, mokėjo 50 eurų. Taigi gyvenimo kokybė kyla ir kaina brangsta. Šis komisinis atlygis beveik keturis kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį.
Draudikai, kurių investicinis gyvybės draudimas brangiausias, sudaro daugiau naujų investicinio gyvybės draudimo sutarčių nei tie, kurių investicinio gyvybės draudimo administravimo mokesčiai mažesni. Taigi produktas perkamas brangiau, o nauda gaunama žymiai mažesnė. Išėmus II pensijų pakopos pinigus, stebimas investicinio gyvybės draudimo sutarčių sudarymo šuolis: maždaug po 30-40 tūkst. kas mėnesį. Atsižvelgiant į tai, yra teikiamas Draudimo įstatymo pakeitimo projektas ir siūloma šį įstatymą tikslinti dviem aspektais.
Pirmas aspektas. Siūlomu pakeitimu norima nustatyti, kad investicinio gyvybės draudimo platintojui nebūtų mokamas atlygis, kuris tiesiogiai priklauso nuo to, kiek sutarčių jis sudarė, pakeitė ar pratęsė arba kiek klientų pritraukė ir išlaikė. Tokiu reguliavimu siekiama, kad platintojas būtų suinteresuotas ne parduoti kuo daugiau sutarčių, o pasiūlyti žmogui tikrai jo poreikius atitinkantį produktą.
Antras pasiūlymas. Siūloma įtvirtinti reikalavimą, kad visais atvejais, visais, pabrėžiu, kai yra parduodamas investicinis gyvybės draudimas, būtų vertinamas produkto tinkamumas klientui suteikiant rekomendaciją.
Svarbu pažymėti, kad teikiamu projektu nėra siūloma visiškai uždrausti visų paskatų ar atlygio formų, o tik riboti tokį atlygio modelį, kai atlygis tiesiogiai priklauso nuo sudarytų pakeitimų, pakeistų ir pratęstų sutarčių arba pritrauktų, išlaikytų klientų skaičiaus. Toks atlygio modelis gali skatinti pardavimų apimtį, o ne produkto tinkamumą konkrečiam vartotojui, todėl jo ribojimas yra proporcinga ir ES vartotojų apsaugos kryptį atitinkanti priemonė. Siekiama spręsti vartotojų apsaugos problemą, būtent pabrėžiu - vartotojų apsaugos problemą, užtikrinti, kad draudimo principu pagrįsti investiciniai produktai būtų platinami atsakingai ir atitiktų vartotojų poreikius", - per plenarinį posėdį projektą pristatė A.Sysas.
Už projektą po pateikimo balsavo 44, prieš - 5, susilaikė 28 Seimo nariai.