Skambus tyrimas dėl Vaitkaus žodžių Baltarusijoje subliūško: Kasčiūno kirtis – pro šalį

Nusikaltimo nerado

Vilniaus apygardos prokuratūra antradienį pranešė, kad Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė nusprendė nutraukti tyrimą dėl įtarto padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.

Tyrimas prieš buvusį kandidatą į Lietuvos prezidentus bei Seimą Eduardą Vaitkų buvo pradėtas pernai gegužę po konservatorių partijos pirmininko, parlamentaro Lauryno Kasčiūno pareiškimo.

Šis nurodė duomenis bei žiniasklaidos informaciją, kad E.Vaitkus nuvyko į Baltarusiją, kur dalyvaudamas spaudos konferencijoje, teikdamas komentarus bei interviu šios šalies žurnalistams, išsakė teiginius, galimai nukreiptus prieš Lietuvos konstitucinę santvarką.

Pažymėta, kad interviu metu politikas palaikė Rusijos ir Baltarusijos propagandinius naratyvus, kvestionuojančius mūsų šalyje vykusių rinkimų teisėtumą, demokratinę santvarką, Lietuvos valstybingumą ir pan.

Prokuratūra konstatavo, kad E.Vaitkaus veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Niekas nemokėjo

Prokurorė nurodė, kad tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pripažinti, kad E.Vaitkaus teiginiai formuoja išskirtinai neigiamą įvaizdį apie Lietuvos valstybę, palaiko priešiškų valstybių kartojamus naratyvus, tačiau nebuvo nustatyta, kad jo pasisakymai, nuomonė ar interviu būtų sulaukę didelio atgarsio Baltarusijos ir Rusijos žiniasklaidoje, plačiai transliuojami, cituojami ir pan.

Atliekant tyrimą taip pat nenustatyta, kad E.Vaitkus būtų gavęs kokį nors finansinį atlygį už jo vizitą į Baltarusiją ir pasisakymus šios šalies žiniasklaidos priemonėse.

„Šių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad E.Vaitkaus elgesys iš esmės buvo epizodinis, sietinas su porinkiminiu laikotarpiu 2024-2025 metais", - tvirtina prokurorė.

Pamoralizavo

Be to, pastebėta, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje įtvirtinta pamatinė nuostata, kad žodžio laisvė saugo ne tik teigiamą ar neutralią informaciją, bet ir tą, kuri žeidžia, šokiruoja ar trikdo valstybės ar visuomenės dalį. Tokia yra pliuralizmo, tolerancijos ir plataus požiūrio sąlyga, be to yra neįmanoma demokratinė visuomenė.

Prokurorė pažymėjo, jog „vertinant E.Vaitkaus neigiamus pasisakymus apie Lietuvos valstybę, valdžios institucijas Baltarusijos ir Rusijos žiniasklaidos priemonėms - ypatingai atsižvelgus į pastarojo laikmečio geopolitinį kontekstą, priešiškus santykius su paminėtomis valstybėmis - konstatuotina, kad jo elgesys yra smerktinas moralės ir etikos požiūriais, jis laikytinas visiškai nepriimtinu vertybine prasme, paneigiančiu pilietiškumo ir patriotiškumo esmę, tačiau vertinami veiksmai nelaikytini tiek pavojingais, jog užtrauktų baudžiamąją atsakomybę".

Konstatuota, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas už tokį elgesį neatitiktų konstitucinių proporcingumo ir protingumo principų.

Nutarimas nutraukti tyrimą gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui.

Atimtas apdovanojimas

Kaip anksčiau skelbta, pernai gegužę prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo E.Vaitkus buvo išbrauktas iš Gedimino ordino kavalierių sąrašo.

Tai prezidentui rekomendavo Valstybės apdovanojimų taryba po kilusio triukšmo dėl E.Vaitkaus žodžių Baltarusijos sostinėje.

Komentuoja Eduardo Vaitkaus gynėjas, advokatas Mažvydas MISIŪNAS:

Po daugiau nei metus trukusio tyrimo prokuratūra priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Eduardo Vaitkaus atžvilgiu. Pagrindu įvardintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

Tai - vienas stipriausių įmanomų ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindų. Jis reiškia ne tai, kad pritrūko įrodymų, ne tai, kad nepavyko surinkti pakankamai duomenų ar liko neatsakytų klausimų.

Jis reiškia, kad prokuratūra konstatavo, jog nebuvo padaryta jokia veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Būtent tai nuo pirmosios tyrimo dienos teigė gynyba.

Tačiau ši istorija nėra vien apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą. Ši istorija yra apie valstybės atsakomybę.

Dar tyrimo pradžioje informacija apie ikiteisminį tyrimą buvo paviešinta nacionalinėje žiniasklaidoje. Visuomenei buvo paskelbta, kad pradėtas tyrimas dėl galimo veikimo prieš Lietuvos Respubliką.

Politikai viešai reiškė įtarimus, reikalavo vertinti E.Vaitkaus veiklą nacionalinio saugumo aspektu, o viešojoje erdvėje buvo kuriamas įspūdis, kad kalbama apie vieną sunkiausių nusikaltimų valstybei.

Nes staiga paaiškėjo, kad laisvoje šalyje važiuoti į kaimyninę Baltarusiją ir duoti interviu yra galima tik jeigu prieš tai asmuo garsiai išvadinamas valstybės išdaviku.

Dabar tyrimas nutrauktas, tačiau padaryta negrįžtama reputacinė ir politinė žala. Daugeliui žmonių užteko vien antraštės apie pradėtą tyrimą. O šiandien ne daug kas tokiomis pačiomis ryškiomis antraštėmis paskelbs, kad po daugiau nei metus trukusio tyrimo valstybė oficialiai pripažino, jog nusikaltimo nebuvo.

Demokratijai ypatingai pavojinga tampa tokia situacija, kai žmogus viešai paskelbiamas valstybės išdaviku ar apkaltinamas veikimu prieš valstybę, o vėliau paaiškėja, kad pati valstybė nerado jokios nusikalstamos veikos. Tokiais atvejais kyla pagrįstas klausimas - kas atsakys už padarytą žalą?

Valstybė turi teisę tirti galimus nusikaltimus. Tačiau teisinėje valstybėje egzistuoja ir pareiga atsakyti už nepagrįstų veiksmų pasekmes. Nekaltumo prezumpcija nėra formalumas.

Šiuo metu vertiname visas aplinkybes, susijusias tiek su ikiteisminio tyrimo inicijavimu, tiek su jo viešinimu, tiek su E.Vaitkui padaryta reputacine, moraline ir politine žala.

Visuomenė turi teisę žinoti ne tik apie pradėtus ikiteisminius tyrimus. Ji turi teisę žinoti ir tai, kuo jie baigiasi ir kas už jų neteisėtą inicijavimą atsakingas.