Teisme paviešinti aukų duomenys

Nors byla dar gali būti skundžiama aukščiausiai instancijai, kol kas jis pasiųstas už grotų 7 metams.

Tokią bausmę skyrė Lietuvos apeliacinis teismas, tačiau nors atrodo, kad tai lauktas teisingumas, jį užtemdė siaubinga teisėjo klaida - skelbiant nuosprendį, buvo paviešinti K.Bartoševičiaus aukų duomenys.

Panaikinti tuomet dar Seimo nario K.Bartoševičiaus neliečiamybę buvo paprašyta 2023 m., tuomet visuomenė ir sužinojo, kokiais nusikaltimais gali būti kaltinamas su konservatoriais į Seimą patekęs parlamentaras.

Tais pačiais metais buvo baigtas ikiteisminis tyrimas, o byla pradėta nagrinėti teisme.

Nuosprendį, kuriuo yra pripažįstamas kaltu ir siunčiamas už grotų septyneriems metams, K.Bartoševičius išgirdo prieš kelias savaites.

Byla visą laiką buvo nagrinėjama uždaruose posėdžiuose, o viešai skelbiama tik nuosprendžio rezoliucinė dalis. Deja, šį kartą buvo paskelbta ir itin jautri informacija - su aukomis ir jų atstovais susiję asmens duomenys.

Kaip „Vakaro žinioms" nurodė Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene Venta Valčackienė, tai buvo žmogiška klaida.

„Posėdžių salėje skelbiant minėto nuosprendžio rezoliucinę dalį nevieša pripažintoje baudžiamojoje byloje dėl teisėjo žmogiškosios klaidos buvo paskelbti asmens duomenys, susiję su dalimi nukentėjusiųjų.

Nedelsiant po šio įvykio buvo imtasi operatyvių veiksmų, kad viešai neskelbtinas garso ar vaizdo turinys nebūtų prieinamas informacijos sklaidos šaltiniuose ir platformose.

Taip pat buvo imtasi ir kitų priemonių, įskaitant susijusių asmenų, Teismo vadovybės, Teisėjų tarybos informavimą apie asmens duomenų saugumo pažeidimą, numatytų Teisėjų tarybos patvirtintose Asmens duomenų tvarkymo teismuose taisyklėse, įgyvendinančiose Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą", - nurodė teismo atstovė.

Ji patikino, kad šiuo metu klausimas dėl įvykusio incidento yra svarstomas, taip pat ir Teisėjų taryboje, tad sprendimai dėl galimų priemonių ar veiksmų tokiems įvykiams užkardyti bus priimami visapusiškai išanalizavus situaciją.

Be to, nuosprendžio skelbimas buvo filmuojamas ir jį tiesiogiai transliavo LRT savo portale. Net ir teisėjui skelbiant neviešinamą informaciją, transliacija nebuvo sustabdyta.

Visgi, įrašas vėliau buvo išimtas. „LRT balandžio 30 d. transliavo Lietuvos Apeliacinio teismo skelbiamą nuosprendį Kristijono Bartoševičiaus, nuteisto už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius, byloje.

Ši transliacija buvo tiesioginė, nuosprendžio paskelbimas buvo viešas ir atviras žurnalistams, tačiau teisėjui paminėjus nukentėjusiųjų duomenis, LRT žurnalistai iš karto reagavo, transliacija buvo operatyviai išimta iš visų LRT platformų", - „Vakaro žinioms" paaiškino LRT atstovė Augustė Mikulėnaitė.

Paprašius patikslinti, per kiek laiko įrašas buvo išimtas ir kiek vartotojų jį spėjo pamatyti, atsakymų nesulaukėme.

Interviu su Seimo nariu, buvusiu advokatūros pirmininku Ignu VĖGĖLE:

- Ar aukų asmens duomenų paviešinimas skelbiant teismo nutartį - įstatymo pažeidimas?

- Kai bylos svarstymas yra neviešas, žinoma, viešinti asmenų pavardes nėra leidžiama. Tačiau pirmiausia reikia kalbėti apie etikos pažeidimą. Teismai turi visas procesines galimybes tai įsivertinti patys.

- Posėdis neviešas, tačiau rezoliucija skelbiama viešai. Teisėjas vis tiek neturėjo įvardyti aukų asmens duomenų?

- Taip, jis negalėjo to daryti remiantis Baudžiamojo proceso kodeksu, taip pat Vaiko teisių apsaugos ir pagrindų įstatymu, Vaiko teisių apsaugos konvencija. Nes taip yra pažeidžiami tuo metu buvusių vaikų interesai.

- Neskelbti duomenų - turbūt įprasta praktika teisėjo darbe. Kaip galėjo nutikti, kad būtent šį kartą pavardės visgi buvo perskaitytos?

- Sunku vertinti, kaip tai galėjo atsitikti, teismo institucijos turėtų atidžiai išnagrinėti, kad tokių klaidų, jeigu tai buvo klaida, daugiau nebūtų. Jeigu tai klaida, tai yra etikos pažeidimas.

Procese galima išsiaiškinti faktus: kas nenuasmenino, kodėl buvo skelbiama nenuasmeninta informacija ir kokios to priežastys. Jeigu tai buvo tyčinis veiksmas, tuomet turime kalbėti apie įstatymo pažeidimą. Bet aš nedrįsčiau tikėti, kad teisėjas veikė taip tyčia.

- Teisėjas, skaitydamas nuosprendį, turėjo rankose turėti nuasmenintą nutartį?

- Vienareikšmiškai taip. Jis turėjo skelbti nuasmenintą dokumentą.

- Kokia atsakomybė gali grėsti teisėjui?

- Nuo įspėjimo iki labai griežtų sankcijų. Bet manau, kad didesnė atsakomybė ne teisėjo, o žurnalistų. Pirmiausia, nacionalinio transliuotojo, kuris viešai eteryje ištransliavo šias pavardes. Viena yra žmogiška klaida, o visai kita - 80 mln. eurų biudžetą valdančio transliuotojo LRT veiksmai.

Paprastai, siekiant išvengti tokių incidentų, transliacija yra uždelsiama, kad būtų galima sureaguoti. Juk yra ir laidos redaktorius, ir transliacijos režisierius.

Dirba visa komanda, prižiūrinti transliaciją. Bet, negana to, šis įrašas nacionalinio transliuotojo portale buvo pasiekiamas beveik valandą ir bet kas galėjo jį peržiūrėti, kur buvo nukentėjusių vaikų pavardės. Manau, už tai tenka daug didesnė atsakomybė nei už vienkartinę klaidą. Nors ji taip pat yra neatleistina.

- Kokios žalos tai gali turėti?

- Tai yra pakartotinas tų įvykių išgyvenimas. Dar kartą įvardijant aukų pavardes, padaryta grubiausia intervencija jų vystymuisi. Pagrindinė abejonė visų šiame procese dalyvavusių nukentėjusių asmenų ir jų tėvų buvo tai, kad tik nebūtų paviešintos vaikų pavardės, kad nebūtų žinomi vaikų vardai.

Mūsų visuomenėje yra labai įsigalėjusios patyčios. Tarp suaugusiųjų patyčių mastas yra didelis, o tarp vaikų - dar didesnis. Ir tai gali privesti prie nepataisomų padarinių.

Todėl viso proceso metu buvo labiausiai siekiama išsaugoti aukų anonimiškumą. Aš nuo pradžių abejojau, kad tai pavyks padaryti. Bet gerąja prasme nustebino prokuratūra, kuri išlaikė konfidencialumą, o taip pat teismai ir policija.

Bet su paskutiniu akordu įvyko blogiausia, kas galėjo įvykti tokiame procese. Ir galiu tik pasikartoti, kad mane labiausiai stebina ne vienkartinė klaida, o tai, kad tai buvo transliuojama, o įrašas pasiekiamas dar beveik valandą laiko.

Manau, tai yra neatleistina redakcijos klaida. Turi būti išnagrinėta, kodėl transliacija nebuvo sustabdyta ir įrašas nebuvo ištrintas iš karto.

- Teistis su žymia politikos figūra ir taip turbūt reikia daug drąsos?

- Tai buvo vienas pagrindinių argumentų svarstant, ar verta pradėti procesą - ar vaikų duomenys nebus paviešinti. Taip pat ir tai, ar procesas dar labiau nesužalos aukų. Teisiamas asmuo yra iš tiesų įtakingas, turinits ryšių.

Tad normalu, kad buvo abejonių, ar toks procesas iš viso gali pasibaigti įgyvendinant tikrąjį teisingumą. Matome, kad procesas buvo sėkmingas ir teisingumas triumfavo, bet su paskutiniu akordu įvyko klaida, kuri aukas dar kartą privertė viską išgyventi iš naujo.

- Ar gali aukos ginti savo teises dėl tokios klaidos?

- Negali. Nes norint save ginti ir pradėti bet kokį civilinį procesą ar rašyti skundus, reikėtų paviešinti savo pavardes. Sunkiai praktiškai įsivaizduoju, kad būtų galima pradėti kokius nors procesus neatskleidžiant pareiškėjų pavardžių.

Todėl tai savaime užkirstas kelias. Vienintelė, kas galėtų čia veikti - tai viešąjį interesą ginanti generalinė prokuratūra. Tuomet privačios pavardės asmenų, kurie yra įstatyminiai aukų atstovai, nebūtų paviešintos dar kartą.