Metaduomenys ir kitos modernios problemos

Su redakcija bendravę Lietuvos gyventojai ne pirmą kartą atkreipė dėmesį į vieną įdomų ir svarbų momentą - jeigu anksčiau valstybinės institucijos siųsdavo savo numerius turinčius ir aiškiai matomu asmens parašu bei institucijos antspaudu patvirtintus dokumentus, tai dabar jie ateina su papildomu metaduomenų lapu.

Pastarieji esą turėtų atstoti anksčiau naudotus parašą bei antspaudą, tačiau, pasak skaitytojams pažįstamo Benedikto Švažo (vyras išgarsėjo, kai protestuodamas prieš valdžios vykdomą politiką grąžino prezidentūrai Sausio 13-osios gynėjo medalį), jam toks dokumentų „tvirtinimas" kelia nemažai klausimų.

Vyras, pateikdamas įrodymus, papasakojo, kad sukėlus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsiųstus dokumentus patikrinimui į sistemą, ji juose sertifikuotų, dokumento autentiškumą patvirtinančių parašų nerado.

B.Švažui tai sukėlė nemažai klausimų, pirmas kurių buvo - kodėl institucijos atsisako naudoti įprastus parašus ir antspaudus? „Taip pat, kas gali patvirtinti siunčiamo dokumento autentiškumą, jeigu tikrinimo sistema rašo, kad jis be parašo?

Galbūt taip yra todėl, jog siunčiami nuorašai, bet kodėl tada, siekiant išvengti tokių nesusipratimų, interesantui nesiunčiamas pirminis pasirašytas dokumentas kurį lengvai galima patikrinti per patikrinimo platformas?" - garsiai svarstė vyras.

Pasak jo, asmuo pats gali keisti tokių nuorašų metaduomenis. Taip, tai būtų dokumentų klastojimas, tačiau kai jie nėra tinkamai apsaugoti, piktavaliams atrišamos rankos.

„Klausimų kilo ir dėl to, kur bei kaip tokie valdiški dokumentai saugomi ir kodėl kai kuriuos atsidarius ant jų atsirado neaiškūs simboliai, kurių ten tikrai būti neturėjo?" - toliau pasakojo B.Švažas, pateikdamas tokio dokumento fragmentą.

Baigdamas pokalbį jis uždavė ne vienam Lietuvos gyventojui rūpimą klausimą - ko reikia, kad valstybinės institucijos, jeigu jau taip nenori dokumentų antspauduoti, bent naudotų sertifikuotus elektroninius parašus, užtikrinančius, kad dokumentų autentiškumas nebekeltų abejonių?

Pakomentuoti skaitytojo įvardintą situaciją buvo paprašytos Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) ir dokumentus atsiuntusi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI).

Savi niuansai

RRT atsiųstame atsakyme nurodė, kad pagal kompetenciją gali pasisakyti tik dėl patikimumo užtikrinimo paslaugų. „Iš pateiktos informacijos matyti, kad į patikros sistemą įkeltame faile nebuvo rasta kvalifikuotų elektroninių parašų ar laiko žymų.

Tai reiškia, kad būtent šiame dokumente patikros priemonė neaptiko tikrinamų duomenų, bet toks rezultatas savaime neleidžia daryti išvados, jog pirminis dokumentas nebuvo pasirašytas, nes į patikros sistemą galėjo būti įkeltas ne jis, o tik jo dalis, - buvo pabrėžtas atsakyme. - Jeigu dokumentas buvo pasirašytas, patvirtintas ar turi laiko žymą, į patikros įrankį turi būti keliamas tas dokumentas, kuriame duomenys yra išsaugoti.

Pavyzdžiui, jeigu tikrinimui pateikiama tik dokumento dalis arba iš paketo išimta rinkmena, elektroninio parašo, spaudo ar laiko žymos informacija gali nebebūti aptinkama, todėl sistema gali rodyti, jog dokumentas nepasirašytas.

Tokiu atveju reikėtų prašyti jį pateikusios institucijos atsiųsti pasirašytą elektroninį dokumentą arba visą jų paketą."

Komentuodama situaciją su antspaudų naudojimu, institucija pažymėjo, kad fizinių antspaudų taikymas ir reikalavimai institucijų dokumentams yra jų valdymo ir konkrečios institucijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų klausimas.

Elektroninėje aplinkoje juridinio asmens dokumento kilmei patvirtinti gali būti naudojamas kvalifikuotas elektroninis spaudas, fizinio asmens patvirtinimui išreikšti naudojamas kvalifikuotas elektroninis parašas.

Ar konkrečiu atveju dokumentas privalo būti pasirašytas, patvirtintas elektroniniu spaudu ar gali būti teikiamas kaip nuorašas, pasak RRT, priklauso nuo taikomo proceso.

Dėl ant dokumentų pasirodžiusių neaiškių simbolių Tarnyba išsakė prielaidą, kad tai galėtų būti konvertavimo, koduotės ar atvaizdavimo klaida.

„Vien iš ekrano kopijos negalima nustatyti, ar tai susiję su dokumento turiniu, programinės įrangos klaida, ar konkrečios rinkmenos sugadinimu. Tokiais atvejais tikslinga kreiptis į jį išsiuntusią instituciją ir paprašyti pateikti tinkamai atvaizduojamą ir pasirašytą dokumentą", - apibendrino RRT.

Tokia tvarka

VTPSI atstovė Viktorija Šinkūnienė priminė, kad dokumentai rengiami elektronine forma, išskyrus įstatymų numatytas išimtis, kai jie turi būti rengiami popierine forma.

Elektroniniai dokumentai pasirašomi kvalifikuotu elektroniniu parašu, kuris pagal teisės aktus prilyginamas ranka pasirašytam parašui.

„Elektroniniuose dokumentuose antspaudas nenaudojamas, nes jo autentiškumas ir vientisumas užtikrinamas elektroniniu parašu bei metaduomenimis. VTPSI papildomai patikrino pareiškėjui teiktą *.adoc dokumentą ir sistema dokumentą atvaizdavo kaip galiojantį bei tinkamą", - nurodė ji.

Institucijos atstovė patikslino, jog fiziniams asmenims papildomai gali būti pateikiamas ir elektroninio dokumento nuorašas, kad dokumento turinį būtų galima lengviau ir paprasčiau perskaityti be papildomų įrankių. Bei pabrėžė, jog nuorašas yra skirtas tik dokumento turiniui peržiūrėti, todėl elektroninio parašo galiojimas turi būti tikrinamas ne nuoraše, o originaliame dokumente.

„Inspekcijai nėra žinoma apie galimybę pakeisti originalaus elektroninio dokumento turinį ar duomenis taip, kad nebūtų pažeistas kvalifikuoto elektroninio parašo galiojimas. Pakeitus originalaus dokumento turinį ar duomenis, jis nebeatitiktų autentiško elektroninio dokumento reikalavimų", - pabrėžė V.Šinkūnienė.

Dėl pateikto klausimo apie dokumente matomus simbolius ji pažymėjo, jog VTPSI negali tiksliai įvertinti jų kilmės, nes buvo pateikta tik nedidelė dokumento vaizdo dalis. VTPSI turimuose dokumentuose, pasak jos, papildomų simbolių nėra, o pati institucija naudoja tik patikimus kvalifikuotus sertifikatus.