Zigmas VAIŠVILA: Lietuvos valdžia bijo Lietuvos nepriklausomybės

Plaukia pasroviui, vykdo nežinia kieno nurodymus ir stumdosi tarpusavyje dėl valdančiųjų vietų.

Ar besikeičiantys Seimai suvokia, kaip jie nugyveno Lietuvą?

Paskelbus oro pavojų dėl nežinia ar atskridusio vieno drono ir pačiai valdžiai nežinant, ką daryti su taip vadinamomis „priedangomis", jaunimą - mūsų ateitį - masiškai apėmė panika. Valdžiai ir jos aptarnautojams belieka mėgavimasis bravūra LTR eteryje, bijant akistatos su kitokią nuomonę turinčiais.

Gal LRT pavadinimas jau keistinas į Laisvės ribojimo televizijos pavadinimą?

Kokioje baimėje reikia gyventi mūsų valdžiai, jei dėl vieno Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Seimo valdybai teko neoficialiai tartis, ką daryti su Zigmo Vaišvilos spaudos konferencijomis, o jam paprašius Seimo posėdyje pasisakyti dėl VRK veiklos ir šiurkščių 2024 metų rinkimų pažeidimų, Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio nurodymu trims Vadovybės apsaugos pareigūnams jėga jį išvaryti iš salės.

Tam skirta 2025 m. gegužės 16 d. Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija liko paskutinioji signatarų spaudos konferencija Seime.

Kiek prisidirbta, kad bijoma žmonių nuomonės - „Atviro Seimo" kanalas nėra atviras žmonių komentarams.

Signatarų klubo valdyba kreipėsi į Seimo vadovybę dėl 2026 m. kovo 10 d. visuotinio signatarų klubo susirinkimo sprendimų:

1) dėl Seimo valdybos 2025 m. gegužės 21 d. sprendimu pakeistos (suvaržytos) signatarų teisės inicijuoti spaudos konferencijas Seime;

2) dėl Seimo laikinosios komisijos sudarymo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos veiklos dingusių dokumentų dėl valstybės atkūrimo ir apgynimo 1990-1991 metais.

Seimo valdybos 2026 m. gegužės 27 d. posėdyje, vėl nedalyvaujant signatarams, šie Klubo prašymai be motyvų netenkinti. Pažiūrėkime šį „turiningą" svarstymą. Seimo valdybos sprendimai priimti, nepakvietus į posėdį signatarų, kad šie galėtų paaiškinti Klubo sprendimus, atsakyti į klausimus.

I.Dėl signatarų teisės inicijuoti spaudos konferencijas Seime (posėdžio įrašo 9:40-10:50min.).

Posėdyje nebuvo paaiškinta, jog Seimo valdybai nusprendus, kad „Spaudos konferenciją turi teisę inicijuoti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas" (anksčiau šią teisę turėjo ne Klubas, bet signataras), signatarai neteko teisės organizuoti spaudos konferencijas. Sprendimą dėl kiekvienos signataro spaudos konferencijos turėtų priimti Klubas visuotiniame narių susirinkime, kuris pagal įstatus vyksta tik kartą metuose Kovo 11-os išvakarėse.

Juozo Oleko nuomone, egzistuojanti tvarka yra gera.

Taip, ji gera tiems, kurie nenorėjo, kad būtų pagarsinti šiurkštūs sisteminiai rinkimų tvarkos pažeidimai, VRK veikla.

II. Dėl dingusių Lietuvos valstybės atkūrimo dokumentų.

Sprendimas priimtas, remiantis Seimo kanclerio Algirdo Stončaičio posėdžio dalyviams pateikta klaidinančia informacija, jog nenustatyta, „kad tokie dokumentai egzistavo" (ir sugalvok tu man tokią nesąmonę!).

Paruoštas naujas signatarų kreipimasis į Seimo vadovybę, dar kartą nurodant Aukščiausiosios Tarybos dokumentus, kurių dingimo ir jų nebuvimo Lietuvos valstybės archyvuose faktai nustatyti Vilniaus apygardos prokuratūros 2024 m. kovo 14 d. ir 2024 m. birželio 11 d. nutarimais, pateiktais ir Seimo kanceliarijai. 2024 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus apygardos prokuratūros raštu Seimo kanceliarija įpareigota šiuos dokumentus susigrąžinti valstybei.

Tai, kad šie dokumentai nedingo iš Seimo, nepaneigia to, kad šie dokumentai iš šių rūmų galėjo dingti Aukščiausiosios Tarybos veiklos laikotarpiu.

2021 m. kovo 11 d. raštu penkiolika Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų (Vytenis Povilas Andriukaitis, Irena Andrukaitienė, Vilius Baldišis, Audrius Butkevičiaus, a. a. Bronislovas Genzelis, Eimantas Grakauskas, Jurgis Jurgelis, Stasys Kašauskas, Arvydas Kostas Leščinskas, Egidijus Klumbys, Donatas Morkūnas, Vidmantas Povilionis, Jonas Prapiestis, Benediktas Vilmantas Rupeika, Zigmas Vaišvila) kreipėsi į Seimo valdybą dėl šių svarbių valstybės atkūrimo dokumentų dingimo iš Seimo rūmų, kurių dingimą patvirtino prokuratūra:

- Aukščiausiosios Tarybos nutarimais (1991-01-08 Nr.I-921 ir 1991-01-13 Nr.I-943) sudarytų komisijų veiklos medžiagų dėl 1991 m. sausio 8 d. įvykių prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų ir dėl Ministro Pirmininko Alberto Šimėno dingimo 1991 m. sausio 8 d. aplinkybių;

- Aukščiausiosios Tarybos nuolatinės Krašto apsaugos ir vidaus reikalų nuolatinės komisijos medžiagos nuo 1990 metų kovo mėnesio iki 1991 metų sausio mėnesio imtinai;

- beveik visos 1991 m. sausio 13 d. Aukščiausiosios Tarybos nutarimu Nr.I-936 sudarytos Lietuvos Laikinosios gynybos vadovybės medžiagos (Seimo archyve yra tik dalies posėdžių protokolai nuo 1991 m. liepos 31 d., t. y. nuo Medininkų tragedijos);

- 1990 m. vasario 24 d. rinktos Aukščiausiosios Tarybos deputatų asmens bylų;

- XI šaukimo LTSR Aukščiausiosios Tarybos medžiagų: 1989 metais išrinktų deputatų K. Motiekos, R. Ozolo, E. Tomaševičiaus ir Z. Vaišvilos asmens bylų;

- dalies 1989 m. vykusių rinkimų į XI šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą rinkimų komisijų medžiagų (pvz. Trakų rajono 318-ojoje Vievio rinkimų apygardos medžiagos apie tai, kaip rinkimų laimėti nepavyko Vytautui Landsbergiui);

- XI šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos 1988-1990 metų komisijų darbo medžiaga, t.t. Komisijos Lietuvos valstybinio suvereniteto ir nepriklausomybės atkūrimo planui, šios komisijos pirmininkų kolegijos posėdžių medžiaga, kuria remiantis priimtas 1990 m. vasario 7 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimas Nr. XI-3650 „Dėl 1939 metų Vokietijos-TSRS sutarčių ir jų pasekmių Lietuvai likvidavimo", o pastaruoju nutarimu grindžiami ir 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausiosios Tarybos Aktai dėl valstybės atkūrimo.

Ar Juozas Olekas, 1991 m. sausio 13-osios naktį vykdęs sveikatos apsaugos ministro, pareigas, abejingas medžiagos apie šią kruvinąją naktį dingimui?

Seimo kancleris A. Stončaitis klaidino posėdžio dalyvius ir tuo, kad 15 signatarų kreipėsi į Seimo valdybą tik dėl Aukščiausiosios Tarybos laikinųjų komisijų protokolų.

Kreipėmės dėl visos nurodytos Lietuvos valstybingumo pagrindimui svarbios medžiagos, ir ne tik dėl laikinųjų komisijų, bet ir nuolatinių komisijų ir netgi Lietuvos Laikinosios gynybos vadovybės medžiagos.

Dar gyvi signatarai, kurie gali patvirtinti šių dokumentų egzistavimo faktus, ką patvirtina ir šių dingusių medžiagų pagrindu priimti Aukščiausiosios Tarybos įstatymai bei nutarimai, įregistruoti Lietuvos Respublikos Teisės Aktų Registre.

Tik bijoma su signatarais susitikti ir juos išgirsti.

Seimo kancleris A.Stončaitis suklaidino posėdžio dalyvius ir teiginiu, kad prokuratūra apklausė asmenis, pas kuriuos gali būti dingę valstybės dokumentai. Tai nebuvo padaryta, nes viešo intereso gynimo procedūra prokuratūrai nesuteikia tokios teisės.

Ikiteisminis tyrimas negalimas dėl įvykdytų veikų senaties.

Dėl šių priežasčių 15 signatarų ir signatarų Klubas kreipėsi Seimą sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos dokumentų dingimo aplinkybėms nustatyti. Tik tokiu būdu galima apklausti būtinus asmenis tiesą sakyti prisiekusiais liudytojais, nustatyti dingusių dokumentų buvimo vietą.

Dėl šių aplinkybių signatarai laukia ir Seimo Pirmininko Juozo Oleko pažadėto priėmimo, kuris neįvyksta nuo 2021 metų birželio mėnesio - Seimo Pirmininkai Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Saulius Skvernelis bijojo susitikti ir į akis pažiūrėti šiems 15 signatarų.

Su signatarais dėl šio klausimo susitikti bijo ir Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, kuriam taip pat pateikta ši informacija.

Kur dar tokia beviltiška valstybės valdžia?

Priminsiu Kinijos užsienio reikalų ministerijos nuomonę dėl karo užbaigimo Ukrainoje taikos sutarties - anot Kinijos, nėra tarptautinės sutarties dėl buvusių TSRS respublikų pripažinimo.

Todėl turime būti visapusiškai pasiruošę, o ne laukti, ką už mus su Rusija sutars JAV ar už nieką neatsakinga ES vadovybė. Jau paaiškėjo, kad JAV kariai iš Lietuvos išvyksta.

1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai ir tuometinė Lietuvos valdžia po kruopelytę rinko įrodymus tarptautinei visuomenei dėl atkurtos Lietuvos valstybės pripažinimo.

O ką, prireikus, ant stalo padės dabartinė Lietuvos valdžia?

Neapsaugomus elektroninius piliečių duomenis ar Vytauto Landsbergio „Siaubiamiškio pasaką" apie neegzistavusį Atkuriamąjį Seimą?

Tai nepadės.

Dokumentai patvirtina, kad Nepriklausomybę atkūrėme unikaliu taikiu būdu, kad tai padarė aukščiausia okupacinė Tarybų Lietuvos valdžia - Dvyliktojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba, kurios Pirmininku buvome išrinkę Vytautą Landsbergį.

Būtina žinoti ir tai, kad Vienuoliktojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos komisijos, kurios pirmininku buvo deputatas ir Mokslų akademijos Prezidentas akademikas Juras Požela, dingusios medžiagos pagrindu ši Tarybų Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė istorinį 1990 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. XI-3650 „Dėl 1939 metų Vokietijos-TSRS sutarčių ir jų pasekmių Lietuvai likvidavimo", t. y. pati okupacinė valdžia teisiškai nustatė, kad Lietuvos valstybė buvo Tarybų Sąjungos okupuota (!), ir:

„- paskelbė, kad Lietuvos Liaudies Seimo 1940 m. liepos 21 d. Lietuvos įstojimo į TSRS deklaracija, kaip neišreiškusi lietuvių tautos valios, yra neteisėta ir negaliojanti;

- pareiškė, kad TSRS 1940 m. rugpjūčio 3 d. įstatymas „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos priėmimo į Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungą", grindžiamas Lietuvos Liaudies Seimo 1940 m. liepos 21 d. deklaracija, yra neteisėtas ir Lietuvos juridiškai nesaisto;

- pasiūlė Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungai pradėti dvišales derybas dėl Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo."

Šiuo nutarimu rėmėsi ir Dvyliktojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba (ne mistinis neegzistavęs Atkuriamasis Seimas), priimdama 1990 m. kovo 11 dienos sprendimus dėl Lietuvos valstybės nepriklausomybės atstatymo, prieš tai pakeitusi valstybės pavadinimą.

Keistas dabartinis „mūsų" požiūris į politiką ir taikios politikos laimėjimus Atgimimo metais. Retas nori matyti istorinius įvykius platesniame kontekste ir visapusiškai.

Marcelijus Martinaitis dar 1991 metais pastebėjo, kad tuometinė Lietuvos vadovybė atsakinga už visuomenės skaidymą, „priešų" gamybą: „Tarsi pradėta lenktyniauti, kas užvaldys žmonių baimę, kurią mums įvarė sovietai.

Yra pavojus, kad nepriklausomybė, eidama toliau tuo keliu, gali išsigimti į persekiojimo politiką...

Rodos, niekada dar nėra tiek Lietuvoje buvę „Maskvos agentų" kaip dabar, tik ar ta Maskva nebankrutuotų, tokią gausybę jų prisipirkdama? ...

Tai puikus šėtono pramanas išprovokuoti, kad užsiimtų vienas kito įtarinėjimu, nes tikroji agentūra tada gali veikti be jokių kliūčių.

Ar taip nėra ir dabar, kai „išmetami" sąrašai, ir tokiu būdu užsimaskuoja tikroji Maskvos agentūra."

1992 metais M. Martinaitis perspėjo, kad „Į Nepriklausomybę reikia žiūrėti rimčiau ir skaudžiau - ji neturėtų tapti vienos šeimos ar šeimos draugų nuosavybe."

Pabaigai - citata iš Vilniaus apygardos prokuratūros 2024 m. birželio 11 d. nutarimo Nr.2VI-32: „šie dokumentai išvežti buvusio Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio nurodymu ir kad niekas kitas šių dokumentų negaus."

2024 m. rugpjūčio 29 d. raštu Vilniaus apygardos prokuratūra, nustačiusi, kad šių ir kitų svarbių valstybės atkūrimo dokumentų nėra jokiame Lietuvos valstybės archyve, Seimui nurodė: „imtis priemonių, siekiant nustatyti, kur aukščiau nurodyti dokumentai gali būti bei užtikrinti jų perėmimą valstybės nuosavybėn".

Post scriptum. Įvykio „herojui" Seimo kancleriui Algirdui Stončaičiui pasirašytinai per Seimo kanceliariją įteikiau popierinį piliečių parašų rinkimo lapą dėl, ko gero, paskutiniosios piliečiams dar leistos referendumo iniciatyvos - dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais Lietuvoje konstitucinės apsaugos (žiūrėkite www.k23.lt, bet nepaniokite su Seime vis dar aptariamu patariamuoju referendumu dėl šio klausimo) parėmimo.

Kad ir Seimo kanceliarijos darbuotojai galėtų pasirašyti popieriniame parašų rinkimo lape ir žinotų žiniasklaidos slepiamą informaciją apie šią piliečių referendumo iniciatyvą ir galimybę pasirašyti už ją elektroniniu būdu www.rinkejopuslapis.lt/iniciatyvos/-/iniciatyvos/121124.

Ir apie galimybę paremti šią referendumo iniciatyvą auka iki 70 eurų į sąskaitą LT517189900619724694.