Zigmas VAIŠVILA: Lietuva - pasaulio valdovė ar tarakonas?

Vis tik skaudus Donaldui Trampui įstrigęs karas su Iranu.

Paskelbta tik tiek, kad sutarė 3 metus nedaryti vieni kitiems didelių problemų.

2025 m. birželį atidarytas 10400 km Kinijos-Irano geležinkelis per Kazachstaną ir Turkmėniją, perpus (iki 15 dienų) sutrumpinęs krovinių gabenimo laiką.

Kinijos ir Pakistano geležinkeliai per kalnus sujungė Kinijos vakarus su Pakistano su Gvadaro uostu. Jie modernizuojami. Todėl Hormūzo sąsiaurio blokada JAV laivais nėra efektyvi Kinijos atžvilgiu.

JAV nekontroliuoja ir Rusijos - Irano susisiekimo Kaspijos jūra.

Rugsėjo 19-20 dienomis Kinijoje lankysis Rusijos Prezidentas.

Lengva nebus, nes JAV spaudžia Kiniją dėl draudimo padėti Rusijai komponentais, gaminamas pagal JAV licencijas.

Tad didės spaudimas baigti karą Ukrainoje.

Karas su Iranu akivaizdžiai atskleidė, kad dėl technologinių pasikeitimų ir galingiausios pasaulio armijos negali laimėti karo prieš didelę šalį.

Karas lieka vienu iš svarbiausių įrankių, tačiau įvykiai rodo, kad globalūs strateginiai ekonominiai susitarimai lems naujai persirikiuojančią šalių ateitį. Ir tai nulems ne vienas ar kitas pasaulio žandaras.

Tenka tartis.

JAV net paprastų gaminių surinkimą perkelia iš Kinijos į Centrinę Ameriką.

Ką daryti Europai, liekančiai atpirkimo ožiu?

Pagal Tarptautinės energetikos agentūros susitarimus šalys naftos ir dujų rezervų turi turėti dviem mėnesiams. Nesigirdi naujienų, kiek jų liko Europoje. Ir vargu, ar bus solidarumas.

Todėl nenuostabu, kad Europos Sąjunga viešai prabilo apie atstovo deryboms su Rusija paiešką. Manoma, kad tai gali būti Angela Merkel.

Vokietijos ekonomikos klestėjimas vyko ne tik dėl vokiškų technologijų, bet ir dėl pigių rusiškų žaliavų.

Būtina suvokti ir tai, kad brangstant ištekliams, brangsta ir pagaminta produkcija, kuri dėl kylančių kainų praranda rinkas.

JAV spaudžia Kiniją dėl JAV dolerio atžvilgiu dirbtinai sumažinto Kinijos juanio kurso, padedančio eksportuoti Kinijos gaminius.

Jei tai pavyktų, kentėtų ir Rusija, ir mes. Nes brangtų Kinijos produkcija.

Todėl reikėtų ne viltis, kad D. Trampas yra kvailelis, bet atkreipti dėmesį ir į tai, kad į Kiniją drauge su juo buvo atvykę JAV verslo gigantų atstovai.

O kaip elgtis iki pasaulio „bambos" nusiritusiai Lietuvai?

1990 - 1991 metais Lietuva buvo pasaulio dėmesio centre dėl taikiai atgautos Nepriklausomybės.

O dėl ko šiandien tapome pasaulio „bamba" ir manome, kad galime nurodinėti visam pasauliui?

Tik kažkodėl nei JAV, nei Kinija, nei Rusija neklausia šios apsvaigusios „valdovės" nuomonės.

O juk esame tokie stiprūs - „ant trijų raidžių" pasiuntėme ne tik kažkokią Baltarusiją ar Rusiją, bet ir Kiniją, įrašę jas į „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimus".

2021 m. lapkričio 18 d. Vilniuje pradėjo veikti oficiali Taivano atstovybė. Vienintelė tokio diplomatinio atstovavimo Europoje įstaiga. Dėl atstovybės pavadinime esančio „Taivano", o ne „Taipėjaus" pavadinimo Kinija nutraukė su Lietuva oficialius santykius, pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.

Naudos Lietuvai nesimato.

Nebent buvusi ministrė Aušrinė Armonaitė, su vyru Edgaru Stanišausku verslaujantys Afrikoje, tai atskleistų.

Lietuvoje ura-patriotinė bravūra įsivaizduoja galinti pakeisti globalios ekonomikos dėsnius.

Todėl norėtųsi ekonomistui Gitanui Nausėdai, vis kalbančiam apie neišprovokuotą Rusijos karą Ukrainoje, priminti kai kuriuos faktus.

Skalūninių naftos ir dujų eksploatavimui, kurį Ukrainoje turėjo vykdyti „Shell", Ukrainoje įregistruotos įmonės „Barisma" vadovais 2014 metais tapo JAV viceprezidento Džo Baideno sūnus Hanteris Baidenas, buvęs Lenkijos Prezidentas Aleksandras Kvasnevskis ir buvęs JAV CŽV antiteroristinių operacijų centro vadovas Džozefas Kaferbleikas.

Prie Odesos skalūninių dujų ir naftos gavybą turėjo vykdyti žemaičiams dėl tų priežasčių gerai žinoma JAV įmonė „Chevron". Šių projektų įgyvendinimui planuota panaudoti TSRS laikais Ukrainoje pastatytas milžiniškas požemines dujų saugyklas ir dujų vamzdynus.

Ukrainos skalūninių dujų pajėgumai - 300 mlrd. m³ per metus, į Europą planuota tiekti 178 mlrd. m³ per metus. Neapvyko planas, JAV ir Rusija nesusitarė.

Naivu buvo tikėtis, kad Rusija ims ir leis taip lengvai nutraukti jos dujų į Europą eksportą į Europą. Ne tam 2014 metais buvo įvykdytas perversmas Ukrainoje. Todėl karas Ukrainoje tapo logiška karo dėl ekonominių ir politinių svertų išdava.

Nenustebkime, jei rusiškos dujos vėl tekės į Europą Ukrainos ir Nord Stream vamzdynais, kuriuos valdys JAV įmonės.

Dėl „Barisma" veiklos Ukrainoje buvo pradėtas H.Baideno baudžiamasis persekiojimas.

Kad baudžiamoji byla būtų nutraukta, JAV spaudimu 2016 metais Ukrainos generalinis prokuroras Viktoras Šokinas buvo pakeistas į Jurijų Lucenko.

2019 metais šio tyrimo nutraukimą ištirti reikalavo JAV Prezidentas D.Trampas, tačiau buvo pradėta nepasitikėjimo juo procedūra JAV Kongrese.

D.Baidenas suteikė malonę savo nuteistam sūnui. Tačiau šių istorijų tyrimas JAV tęsiamas.

Apie Baidenų šeimos interesus Kinijoje ir Ukrainoje, sąsajas ne tik su dujų verslu Ukrainoje, bet ir JAV biolaboratorijomis Ukrainoje išsamiai skelbė britų dienraštis „Dailymail" .

Todėl pasaulio „bamba" apsiskelbusios Lietuvos elgesys atitinka 1963 metų režisieriaus Vladimiro Polkovnikovo multiplikacinį filmuką  pagal rusų poeto Kornejaus Čiukovskio pasaką. Mažas ir piktas tarakonas pasiskelbia esąs baisus monstras ir tuo mirtinai įbaugina visus miško gyvūnus. Jo bijo liūtai, meškos, vilkai... Tarakonas užvaldo mišką ir tampa tironu, kol galiausiai atskrenda žvirblelis, kuris tiesiog praryja jam pasipainiojusį pasipūtusį „pabaisą".

Šios pasakos pamoka vaikams - melas ir arogancija turi ribas.

O kokia pamoka suaugusiems Lietuvą valdantiems?

2014 metų Vytauto Landsbergio straipsnelyje „Mirties konvojus" parašyta, kad Bražuolės tilto susprogdinimas ir per jį turėjęs važiuoti Rusijos keleivinis traukinys būtų davę puikų pretekstą Rusijos intervencijai į Lietuvą.

Tačiau 2007 metų Seimo komisijos, tyrusios Bražuolės tilto sprogdinimą, išvadose minimas tuometinio Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio oficialiai neįregistruotas raštas, kuriuo kreiptasi į prokuratūrą.

Ne dėl tilto sprogdintojų, bet dėl mūsų saugumiečių, kurie išdrįso tirti Bražuolės tilto sprogdinimą!

G.Nausėda pradėjo mažiau pasakų sekti.

Tegirdime pasaką apie gerai dirbantį Kęstutį Budrį.

G.Nausėda net Klaipėdos jūrų uosto įstatymą vetavo, prisiminęs, kad Konstitucija draudžia į Lietuvą įvežti branduolinį ginklą.

Tačiau branduolinį ginklą turėti siekia Ukraina, su kuria Lietuva ką tik pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos ekspertizės ir gynybos pramonės srityse, o vasarį - dėl Ukrainai skirtos gynybos sistemų įrangos gamybos Lietuvoje.

Rusija, įvardinusi NATO šalyse tokias gamyklas esant jos taikiniais, o Rusijos Valstybės Dūmai suteikus Prezidentui teisę užsienyje naudoti kariuomenę, š. m. gegužės 12 d. aktyvavo savo branduolinę doktriną, į taikinius įtraukė objektus NATO šalyse.

Kol kas nėra patikimų duomenų, kad JAV būtų aktyvavusios DEFCON 3 - aukščiausią karinės parengties ne karo metu lygį. Tačiau yra pranešimų apie savarankiškus 7 NATO šalių karinių dalinių perdislokavimus savo poreikiams.

Šią savaitę Briuselyje vyks NATO konsultacijos.

Nepamirškime, kad nuo š. m. vasario 5 d. nebegalioja naujoji START sutartis, kurią 2010 metais Prahoje pasirašė JAV Prezidentas Barakas Obama ir Rusijos Prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

Drąsi pasaulio „bambos" valdovė Lietuvos Prezidentė ir Rusijos valstybės paslaptis Dalia Grybauskaitė atsisakė vykti į Prahą B. Obamos kvietimu pagerbti sutarties pasirašymą.

O juk šia sutartimi buvo nustatyta, kad kiekviena pusė gali turėti ne daugiau kaip 1550 dislokuotų strateginių branduolinių galvučių ir ne daugiau kaip 700 dislokuotų ir naudoti paruoštų raketų bei bombonešių.

D.Trumpas ne kartą pasisakė dėl noro išlaikyti branduolinių ginklų apribojimus ir įtraukti branduolinį arsenalą didinančią Kiniją į ginklų kontrolės derybas.

Tiesa, G.Nausėda paskelbė ir tai, kad Rusija dviem frontais nepajėgi kariauti. Todėl norisi grįžti prie Kapčiamiesčio karinio poligono klausimo.

Ką iš tikrųjų ruošiamasi ten statyti?

Ar tai nėra parengiamieji darbai, kad įrengti būsimą sudėtingą transporto mazgą, kuriame viename aukštyje bus vykdomas tranzitas į Kaliningrado sritį, o kitame - mūsų tranzitas į Europą?

Ar tai tik fantazijos?

Geležinkelio į Kaliningradą tranzitas jau iškeltas iš Vilniaus į Vaidotus. Lenkijoje užbaiginėjamas didelis geležinkelių ir autotransporto logistikos centras, kuriame susibėgs platesni Rytų bėgiai su siauresniais Vakarų bėgiais.

Seime jau klausima Vyriausybės, kodėl baltarusiškos kalio trąšos keliauja per Lenkiją į Gdansko uostą?

Pasaulio „bamba" lieka užkampiu.

O kokia kita alternatyva?

Ar karas Lietuvos teritorijoje?

Jei taip, tai ar esame sveiko proto?

Ir priminsiu, kad po antrojo pasaulinio karo buvo toks Vakarų Berlynas, į kurį iš Vokietijos Federacinės Respublikos per Vokietijos Demokratinę Respubliką patekti galima buvo tik tranzitu.

Okupacinėje Vokietijos Vakarų zonoje įvedus naują valiutą, nuo 1948 m. birželio 24 d. iki 1949 m. gegužės 12 d. Tarybų Sąjunga buvo užblokavusi sausumos ir vandens kelius į Vakarų Berlyną, kurio 2 mln. gyventojų maistu ir kuru aprūpinti teko Berlyno oro tiltu.

Buvo sunku, buvo aukų.

Tačiau galų gale susitarė. Be naujo karo.

Dėl informacijos apie vykstančią piliečių referendumo iniciatyvą blokados

Blokuojama informacija apie vykdomą piliečių referendumo iniciatyvą dėl Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalies pakeitimo, kad Konstitucija gintų teisę atsiskaityti grynaisiais pinigais.

Tačiau ši mintis prasiveržė į viešumą Seime, kur vyksta diskusijos dėl patariamojo referendumo šiuo klausimu. Jei toks referendumas laimėtų, Seimas pradėtų keisti Konstituciją.

Džiugu, kad grėsmingų įvykių akivaizdoje ir Seime pradedamas suvokti atsiskaitymo grynaisiais pinigais pasirinkimo būtinumas.

Mums visiems svarbesnis klausimas už globalių tarpusavyje nebesutariančių jėgų prievartą įvesti skaitmeninį eurą.

Tačiau atsiranda klausimas, kodėl Konstitucijos keitimui siūloma tokia ilga procedūra?

Kodėl ne iškart Seimas skelbia privalomąjį referendumą dėl šio klausimo?

Mes už tai.

Mums ne garbės reikia, bet rezultato - sudaryti galimybę

Tautai vėl pačiai spręsti Tautai ir valstybei gyvybiškai svarbius klausimus.

Kaip tai numatyta ir įtvirtinta Konstitucijoje, tik ribojama VRK veikla.

Šio referendumo informacinę blokadą atskleidė ir š. m. gegužės 11 d. „Žinių radijo" laida, kurioje lygintos šios dvi referendumo iniciatyvos.

Tik „pamiršta" pakviesti mus į šią diskusiją, kurią praėjusi VRK pirmininkė Lina Petronienė skundėsi dėl didelių referendumo organizavimo kaštų ir daug darbo pačiai VRK.

Tad tebūna šiuo klausimu vienas, o ne du referendumai.

Kol vyksta šios diskusijos Seime, gerbiami skaitytojai ir komentatoriai, nesipykite tarpusavyje komentaruose.

Tai nieko nepakeis.

Verčiau pabandykime visi drauge sudaryti galimybę visiems Lietuvos rinkėjams dalyvauti referendume.

Kol kas yra tik viena, rinkėjų kontroliuojama, galimybė - pasirašyti už referendumo iniciatyvą dėl konstitucinės apsaugos teisei atsiskaityti grynaisiais pinigais.

Pasirašyti galima elektroniniu būdu www.rinkejopuslapis.lt/iniciatyvos/-/iniciatyvos/121124 ir popieriniuose piliečių parašų rinkimo lapuose (žr. informaciją www.k23/lt ir www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000696120/speciali-laida-referendumo-iniciatyvai-pristatyti).

Paremti šią iniciatyvą galima auka iki 70 eurų į sąskaitą LT517189900619724694.

Ir nebijokite tai daryti, nes tai - dar ne pats referendumas ir ne agitacija balsuoti „už" ar „prieš".

Nes dar nėra už ką balsuoti - referendumas nepaskelbtas.

Toks Referendumo konstitucinio įstatymo 174 straipsnio 1 dalies reikalavimas - referendumo agitacija prasideda tik po to, kai įsiteisėja Seimo nutarimas dėl referendumo paskelbimo.

Kol kas tai - tik sąlygų visiems Lietuvos rinkėjams pasisakyti šiuo klausimu sudarymas.

Mūsų pagarbos vienas kitam klausimas.

Jei kas nors manote kitaip, siūlykite, ką galima padaryti realiai.