2 nuotr.Parlamentaras Liutauras Kazlavickas švietimo, mokslo ir sporto ministrei Ramintai Popovienei pareiškė, kad jau nebereikia vieniems kitų įtikinėti, kad mokytojų trūkumas yra ilgalaikė struktūrinė, sisteminė problema.
„Šiame kontekste labai keistai atrodo jūsų ministerijos šiuo metu rengiama priėmimo į pedagogikos studijas tvarka, pagal kurią nustatome, kiek mes priimame pedagogikos studentų.
Lyginant su praėjusiais metais net šimtu vietų mažėja priėmimas į pirmosios pakopos pedagoginės krypties studijas, o gretutinėse studijose, kurios padeda parengti trūkstamus dalykininkus mokytojus, apimtys mažėja net dvigubai ir belieka tiktai 37 vietos", - stebėjosi Seimo narys.
Švelniai tariant, toks sprendimas keistas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, pedagogų trūkumas kasmet auga - 2023 m. trūko 150 mokytojų, 2024 m. - 350, 2025 m. - 600. Prognozuojama, kad per ateinančius penkerius metus visoje šalyje trūks apie 6 tūkst. mokytojų.
Sauliaus Skvernelio Vyriausybė priėmė sprendimą uždaryti Lietuvos edukologijos universitetą, kuris labiau buvo žinomas Vilniaus pedagoginio universiteto vardu.
Tada stojimas į pedagogikos studijas dar labiau sumažėjo, bet Ingridos Šimonytės Vyriausybė nieko nesiėmė.
Kaip ir Gintauto Palucko bei Ingos Ruginienės ministrų kabinetai. Todėl kai kurios savivaldybės turi griebtis desperatiškų žingsnių.
Pavyzdžiui, Vilnius skelbė, kad į mokyklas mokytojais teks kviesti net studentus.
Apie kokią tada ugdymo kokybę galima kalbėti, jei tokį atsakingą darbą galėtų dirbti net jokios specialybės neįgiję žmonės?
O reikia pripažinti: mokytojo profesija yra viena svarbiausių, jei net ne svarbiausia.
Taip, labai svarbūs yra, tarkime, medikai, kurie padeda mums ištikus rimtoms sveikatos problemoms.
Tačiau juk būtent pedagogai ir pakloja pamatus tiek tų pačių medikų, tiek politikų, priiminėjantiems po to svarbius valstybei sprendimus, išsilavinimui.
