Ar rudenį nepritrūksime duonos?

Šiuos ir kitus aktualius klausimus „Respublika" aptarė su Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininku Audriumi VANAGU.

- Dėl užsitęsusio konflikto Artimuosiuose Rytuose ir blokuoto Hormūzo sąsiaurio stebimi naftos kainos svyravimai ir degalų kainų augimas. Brangstant degalams kai kurios avialinijos jau pranešė mažinančios skrydžių skaičių. O kokia situacija yra Lietuvos žemės ūkyje? Ar ūkininkai nepritrūks degalų sėjai?

- Degalų trūkumo, kaip tokio, nėra, bet turime akivaizdų kainų augimą. Degalai per pastaruosius mėnesius pabrango 30-35 proc. Tas pats vyksta ir su trąšomis. Pastarųjų tiekimas iš Artimųjų Rytų sustojo neapibrėžtam laikui, konflikto pabaigos nematyti, todėl karbamidas - viena populiariausių, koncentruota, greitai tirpstanti granuliuota azotinė trąša, skirta dirvos tręšimui ir purškimui per lapus, taip pat pabrango apie 35 proc.

Neišvengiamai visa tai atsilieps ir galutinei grūdų kainai, kadangi didelę dalį jų auginime sudaro tiek degalų, tiek trąšų dedamoji. Įtakos turės ir tai, koks yra atskiro ūkio investavimo intensyvumas, bet paprastai apie 50 proc. investavimo į hektarą išlaidų sudaro būtent trąšos.

Žvelgiant į Lietuvos ūkių situaciją per pelningumo prizmę, pastaruosius trejus metus vidutiniškai ji siekia tik apie 10 proc. Sakau „tik", nes toks pelningumas yra labai mažas, iš tų pačių procentų dar reikia atlikti investicijas į ūkius, todėl vis aiškiau pastebime, jog ūkininkai „gaudo" kiekvieną centą ir ieško, kur būtų galima sutaupyti.

Be to, nuo šių metų pradžios susiduriama ir su dar vienu rimtu iššūkiu - Europos Sąjungoje, įskaitant ir Lietuvą, įsigaliojo pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM, arba angl. CBAM), dar vadinamas anglies dioksido mokesčiu, importuojamoms trąšoms ir kitoms taršioms prekėms.

Šis mokestis taip pat gerokai padidino trąšų kainas ir skaičiuojama, jog dėl jo ūkininkams dar šiemet gali tekti papildoma apie 100 mln. eurų siekianti našta, kuri kasmet vis didės.

Taip pat jau metų pradžioje buvo užfiksuotas drastiškas azoto trąšų importo sumažėjimas ir kainų šuolis. Prasidėjus kariniams veiksmams Vidurio Rytuose, kai kuriais atvejais per naktį trąšos pabrango 70 eurų už toną, o šiandien galima kalbėti apie 60-70 proc. pabrangimą.

Ir, kaip minėjau, dėl karo Irane pabrango degalai. Šios dvi aplinkybės lemia, kad turint 10 proc. pelningumo ribą bei matant, jog grūdų kainos yra 5-6 metų žemumose, ūkininkams tenka galvoti apie tikėtinus nuostolius ir spėlioti, koks bus šiųmetis derlius.

Bendras neapibrėžtumas ir nenuspėjami pavasariniai orai atgraso ūkininkus nuo investicijų. Matome, kad jie atsargiau investuoja į techniką ir atsargiau renkasi pasėlių apsaugos priemones, kas kelia klausimų dėl pasėlių derliaus kokybės bei skatina abejones, ar pavyks išnaudoti turimą potencialą.

Neslėpsiu - situacija grūdininkystės srityje yra sudėtinga ir, kadangi vis dar „kylame į kalną", yra visiškai neaišku, kuo viskas pasibaigs. Galutinius atsakymus turėsime tik po sezono, bet visiems linkiu, kad neramumai baigtųsi ir išsispręstų „žaliųjų" mokesčių, mažinančių Lietuvos grūdų augintojų konkurencingumą pasaulinėje rinkoje, klausimai.

- Viena pagrindinių kalio trąšų gamintojų pasaulyje yra kaimyninė Baltarusija. Vašingtonas gerina santykius su Minsku, tą patį Vilniui siūlė Jungtinių Amerikos Valstijų specialusis pasiuntinys Baltarusijai Džonas Koulas (John Coale). Ką jūs manote apie tai?

- Čia kyla labai aiškus vertybinis klausimas. Neutralią valstybę, kurioje gyvena mums broliška tauta, užpuolė ir daugiau negu keturis metus niokoja šalis-agresorė, todėl mums nereikia ne tik šalies-agresorės, bet ir jos bendrininkių produkcijos, įskaitant tas pačias trąšas. Nesvarbu, kokia forma tos trąšos pasiektų mus - maišuose, kaip amoniakas ar dujos.

Be to, kalio trąšas pasaulinei rinkai tiekia Kanada, Marokas ir kitos valstybės, tad problemos kaip ir nebūtų, jeigu ne Briuselio „iš oro" sugalvojami ir primetami mokesčiai.

Žvelgiant į šią situaciją dar giliau, Lietuvai yra būtina visokeriopa nepriklausomybė nuo Rytų kaimynių. Nebūtinai pigesnės trąšos taptų „gelbėjimu ratu" Lietuvos žemės ūkiui, tačiau jeigu jų nepirksime, nebūsime „laikomi už pavadėlio", kas, manau, yra labai svarbu ne tik žemdirbiams, bet ir visiems atsakingiems Lietuvos piliečiams.

- Grįžtant prie konkurencigumo klausimo, derybos dėl prekybos susitarimo tarp ES ir MERCOSUR (jungia Argentiną, Braziliją, Paragvajų ir Urugvajų) buvo pradėtos siekiant panaikinti daugelį importo mokesčių bei sukurti 700 mln. vartotojų turinčią laisvosios prekybos zoną. Nors derybos baigtos ir įsigaliojo laikinas susitarimas, jam priešinasi Prancūzijos ir Lenkijos ūkininkai, ne visi tam pritaria ir Lietuvoje. Kaip grūdų augintojai vertina planus sukurti laisvosios prekybos zoną?

- Mes, grūdų augintojai, dalyvaujame bendroje pasaulinėje rinkoje ir prekiaujame per tą pačią biržą, tačiau dėl anksčiau minėtų veiksnių tampa vis sudėtingiau konkuruoti su trečiųjų šalių, kuriose pigesni degalai ir mažesni mokesčiai, produkcija.

Konkrečiai šis susitarimas mūsų padėčiai tiesioginės įtakos neturi, bet jeigu jis bus pilna apimtimi įgyvendinamas, pasekmes pajus mėsos augintojai, cukraus ir gal kažkiek etanolio gamintojai, nes MERCOSUR šalys siekia palankesnių sąlygų eksportuoti į Europą jautieną, paukštieną, cukrų ir ryžius.

Jeigu jiems tai būtų leista, produkcija iš trečiųjų šalių tikrai paveiktų rinkos kainas. Vartotojai tuo, tikėtina, apsidžiaugtų, tačiau „žaidimai" su kainomis skausmingai atsilieptų tiek Lietuvos, tiek kitų ES šalių žemdirbiams ir ūkininkams.

Juolab kad po „trąšų" mokesčio Europos komisija dar galvoja įvesti papildomus mokesčius augalų apsaugos produktams bei degalams.

Visgi norisi tikėti, kad, atsižvelgiant į šiandieninę situaciją, jie tam nesiryš. Nes, priešingu atveju, visas europinis eksportas taptų nekonkurencingas, o Europos vartotojams, nors ir atsivertų galimybės pirkti pigesnę produkciją iš Lotynų Amerikos, kiltų papildomų klausimų dėl to, kiek ji atitinka pas mus taikomus saugumo ir fitosanitarinius reikalavimus.

Beje, niekas neprieštarautų, jeigu visi bendrojoje rinkoje „žaistų" vienodomis sąlygomis, tačiau šiandien turime situaciją, kai pas mus produkcijos savikaina auga, tačiau pajamos priklauso nuo konkurencijos su trečiosiomis šalimis, kur galioja visiškai kitokia mokesčių ir sanitarinių normų sistema. Žvelgiant iš žemdirbių pozicijos tai nėra sąžininga.

- Apibendrinant, šiandien tiek Lietuvoje, tiek Europoje turime situaciją, kai aišku, kad niekas neaišku. Visgi, turėdami nemažą ūkininkavimo patirtį, gal pabandytumėte pasidalinti preliminariomis prognozėmis dėl rudeninio derliaus?

- Tai nėra paprasta, nes net pačioje Lietuvoje situacija yra labai nevienoda. Didesnėje šalies dalyje vyrauja po nekokybiškos pernai metų rudens sėjos, kai buvo sėjama drėgnomis sąlygomis, bei dėl žiemos metu turėto storo sniego sluoksnio išretėję pasėliai. Kai kur reikalingas persėjimas.

Kuomet kovą oras sušilo, nuotaikos buvo optimistinės, tačiau balandis atnešė vėsesnius oras, šiluma vėlavo savaitę-dvi, nebuvo kritulių, todėl optimizmas ištirpo kaip sniegas. Tokios gamtos išdaigos smarkiai apsunkina prognozes.

Kita vertus, jau dabar galima teigti, jog tokio potencialo, kaip pernai ar užpernai, neturime. Tikimės, kad pagal derliaus kiekį įtilpsime į pastarųjų penkerių metų vidurkį, tačiau rekordų laukti nevertėtų.

Kalbant apie grūdus, vartotojams jų tikrai nepritrūks. Jeigu Lietuvoje jų užaugs mažiau, prekybininkai ras kur jų įsigyti. Visgi, jeigu galvojame apie šalies ūkių gyvybingumą, situacija atrodo prastokai.

Prastokai, bet ne tragiškai. Praėjusiais metais padėtis irgi buvo neapibrėžta, girdėjosi daug įvairių nuogąstavimų, tačiau derliaus kiekis viršijo pastarųjų penkerių metų vidurkį ir tai gelbėjo. Jeigu praėjusiais metais būtume sulaukę mažesnio derliaus, šiandien daugelio ūkių padėtis būtų ženkliai sudėtingesnė.

Galutinius rezultatus matysime tik tuomet, kai grūdai bus aruoduose, bet neapibrėžtumas vis tiek išlieka ir ūkininkų optimizmo tai neskatina.

Poveikis

Pastaraisiais metais stebimas bendras geopolitinės padėties paaštrėjimas ir krizė Hormūzo sąsiauryje smarkiai paveikė pasaulinę agrochemijos rinką. Azoto trąšų kaina išaugo 3 kartus, kalio trąšų kaina per pastaruosius penkerius metus šoktelėjo nuo 200 iki 380 JAV dolerių už toną.

Esama situacija suskubo pasinaudoti Baltarusijos trąšų gamintojas „Belaruskali", kuris ne tik padidino gamybos pajėgumus, bet ir, Lietuvai nutraukus tranzitą, perorientavo tiekimo grandines. Minsko teigimu, net jeigu Vilnius ir apsigalvotų, tranzito per Klaipėdos uostą, bent jau artimiausiu metu, atkurti nepavyktų.

Pagrindiniais baltarusių trąšų gamintojo partneriais išlieka Kinija, Brazilija, Turkija, Indija, Iranas, Vietnamas, Kazachstanas ir Afrikos šalys.

Minsko teigimu, baltarusiškomis kalio trąšomis labai domisi ir Vašingtonas, neseniai panaikinęs sankcijas dviem baltarusiškoms įmonėms, tačiau jam tenka stoti į eilę, kadangi šalies turimas kalio trąšų kiekis jau yra parduotas arba užsakytas.

Taip pat bendros tendencijos paskatino kaimyninę šalį pradėti eksploatuoti naują kasybos kompleksą bei pradėti taikyti nestandartinę gavybos ir transportavimo schemą. Minsko teigimu, tai didina įmonės pelningumą bei leidžia efektyviau ir ekonomiškiau naudoti turimus išteklius.

Skaičiai

Remiantis Oficialiosios statistikos portalo duomenimis ir Žemės ūkio ministerijos apžvalgomis, dėl klimato sąlygų Lietuvos grūdų derlius 2020-2025 metais pasižymėjo svyravimais:

- 2020 m. prikulta apie 6,5-6,7 mln. tonų grūdų. Tai buvo vienas didžiausių derlių šalies istorijoje.

- 2021 m. derlius buvo mažesnis ir siekė apie 5,3-5,5 mln. tonų.

- 2022 m. grūdų prikulta apie 6,3-6,5 mln. tonų.

- 2023 m. dėl nepalankių orų derlius sumažėjo iki maždaug 5,7-5,9 mln. tonų.

- 2024 m. derlius buvo panašus į 2023 m. ar kiek mažesnis (apie 5,5-5,8 mln. t).

- 2025 m., remiantis 2025 m. sausio-spalio mėn. duomenimis, grūdų supirkta 10,3 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tikslus galutinis metų derlius dar tikslinamas, tačiau prognozuotas mažesnis kiekis nei 2023-2024 m.