Žemaitaitis nemato pagrindo siųsti karių į Hormuzą: politinę atsakomybę už šį sprendimą prisiims prezidentas

Jo teigimu, siunčiant karius į Hormuzą, Lietuva įsiveltų į konfliktą su šios idėjos nepalaikančiomis valstybėmis, o politinė atsakomybė už šį sprendimą, pasak parlamentaro, tokiu atveju tektų šalies vadovui Gitanui Nausėdai. 

„Kad solidarizuotis su Amerika reikia – faktas, kad reikia parodyti, kad mes viešųjų ryšių prasme juos palaikome – irgi tikrai reikia tą dalyką daryti (…). Tik klausimas yra vertybiškai – turime Vokietiją ir turime Ameriką, tai kurią pusę Lietuva čia dabar pasiranka? Ar pasirenka Amerikos pusę, ar pasirenka Vokietijos pusę“, – Seime žurnalistams antradienį sakė R. Žemaitaitis. 

„Jeigu Lietuva dabar sako, kad taip, mums tinka tai, ką Amerika daro, ir mes prisidedame prie Hormuzo sąsiaurio, tai automatiškai įeiname į konfliktą su Vokietija, su Ispanija, įeiname (į konfliktą – ELTA) su dar keturiomis Europos Sąjungos (ES) ir NATO narėmis, kurios tada kels klausimą, kur yra prioritetas (…). Čia aš neturiu atsakymo. Prezidentas yra atsakingas už šitą dalyką ir prezidentas prisiims politinę atsakomybę šiuo atveju“, – akcentavo jis. 

Todėl jo teigimu, prieš priimant tokį sprendimą, reikėtų išsiaiškinti, kokie yra konkretūs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) lūkesčiai Lietuvai. 

„Aš šiandien pagrindo siųsti nematau. Aš norėčiau gauti iš Amerikos informaciją (…), kur mūsų kariai galėtų prisijungti ir kur galėtų dalyvauti“, – sakė politikas. 

Kaip skelbta, sprendimą pritarti šalies jungimuisi prie tarptautinių pastangų sudaryti sąlygas laisvai laivybai Hormuzo sąsiauryje VGT priėmė pirmadienį. Tiesa, viešai apie vyksiantį posėdį nebuvo skelbta, sprendimas priimtas rašytiniu būdu. 

Kaip nurodė Prezidentūra, planuojama į misijas siųsti iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų. Vyriausybei siūloma nedelsiant inicijuoti atitinkamą Seimo tarptautinių operacijų mandato papildymą. 

Kaip Eltai pirmadienį teigė ministrės pirmininkės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Dobrovolskas, VGT sprendimas toliau bus svarstomas Vyriausybėje ir teikiamas Seimui, kuris priims galutinį sprendimą.

Prezidentūra taip pat nurodė, kad Lietuva, atsižvelgdama į JAV poreikius, taip pat yra pasirengusi suteikti logistinę paramą ir leisti naudotis savo karine infrastruktūra.

Apie tai, kad Lietuva gavo Jungtinių Valstijų pasiūlymą prisijungti prie šalių koalicijos, siekiant atnaujinti laivybą Hormuzo sąsiauryje, prezidentas Gitanas Nausėda informavo balandžio pabaigoje. 

ELTA primena, kad karinis konfliktas Irane prasidėjo vasario 28 d. JAV ir Izraelio oro smūgiais.

Reaguodama į tai, Islamo Respublikos kariuomenė faktiškai užblokavo Hormuzo sąsiaurį, per kurį paprastai praplaukdavo apie penktadalį pasaulio naftos ir dujų krovinių, o tai sukėlė energijos kainų šuolį visame pasaulyje.

Nors po pirmojo derybų raundo tarp JAV ir Irano sąsiauris buvo atblokuotas, eismas Hormuzo sąsiauryje vėl sustojo – dabar jį blokuoja tiek Teheranas, tiek Vašingtonas. 

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo Europos valstybes dėl neva nepakankamo jų įsitraukimo padedant Jungtinėms Valstijoms konflikte su Iranu.