„Atrodo komiškai": Šimonytė kritikuoja valdančiuosius, kad susieja Budrio ir Kinijos klausimą

Anot jos, atrodo komiškai, jog dabar agresorę Rusiją remianti valstybė gali nulemti Lietuvos diplomatijos vadovo ateitį.

„Atrodo nelabai profesionaliai. Vienas dalykas yra turėti kažkokias diskusijas diplomatiniais kanalais, visiškai kitas dalykas yra įsivaryti save į kampą, kaip dabar yra padaryta, kai iš esmės viešasis debatas suformuotas taip, kad nuo Kinijos sprendimų priklauso Lietuvos užsienio reikalų ministro tolimesnė karjera. Niekas taip nedaro. Tai yra visiškai paikas elgesys“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.

„Bus vienas iš dviejų. Bus pasiūlytos tokios sąlygos, kurių nenorės priimti Lietuvos pusė ir liks status quo. Arba tokios sąlygos, kurios bus priimtos, bet tos sąlygos vis tiek reikš tam tikrą Lietuvos pozicijos pažeminimą. Ir abiem atvejais Vyriausybė nieko nelaimės“, – pridūrė politikė.

Pasak jos, geriau nekurti lūkesčių viešojoje erdvėje ir nekelti scenų, tačiau buvo pasirinkta visiškai kita taktika. 

„Išvis atrodo komiškai, kai Lietuvai nedraugiška valstybė, remianti Rusiją kare prieš Ukrainą ir visomis išgalėmis palaikanti agresorių, lemia mūsų, vieno iš didžiausio Ukrainos šalininkų, ministro ateitį“, – pabrėžė ji.

Pasak konservatorės, dabartinė situacija nėra maloni, tačiau ji pabrėžia, kad būtent Pekinas priėmė sprendimą nutraukti diplomatinius santykius.

„Tas akmenukas bate, kuris yra dėl to, kad tie santykiai dabar yra tokioj stadijoje, nėra maloni situacija, bet pirmiausiai tokius sprendimus priėmė Kinijos pusė, vadinasi, tik jos galioje tuos sprendimus pakeisti. Kita vertus, tas sprendimų pakeitimas negali ateiti kažkokio Lietuvos pažeminimo sąskaita“, – sakė I. Šimonytė.

„Tai čia neaišku nei politiškai, ką bandoma laimėti, turint omenyje dabartinį geopolitinį kontekstą (...), nei ekonomine prasme“, – pridūrė ji.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius anksčiau sakė negalįs patikinti, jog K. Budrys užsienio reikalų ministro pareigose liks ir performavus valdančiąją daugumą.

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda jau ne kartą sakė, kad ministras tinkamai atlieka savo darbą, tačiau taip pat tikino, jog užsienio reikalų ministro ateitis poste priklausys nuo jo įdirbio santykių su Kinija normalizavimo, susitarimų su Taivanu įgyvendinimo klausimais.

Santykiai pašlijo 2021 m. 

ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo – Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.

Dėl Lietuvos sprendimo Kinija šaliai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. 

Dėl to 2022 m. vasarį Europos Komisija (EK) pateikė skundą Kinijai Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) – ES teigė, kad šalis taiko diskriminacinę prekybos praktiką Lietuvos atžvilgiu, nes prekybos ribojimai, įvesti neva dėl higienos priežasčių, Lietuvos eksportą tais metais sumažino 80 proc.

Visgi pernai gruodį ES nusprendė atsiimti skundą iš PPO.

Tvyrant įtampai tarp Vilniaus ir Pekino, Kinijos užsienio reikalų ministerija taip pat oficialiai pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį.

Tiesa, pastaruoju metu tarp politikų atsinaujino diskusijos apie Lietuvos užsienio politikos sprendimus Kinijos atžvilgiu – apie poreikį šiltinti santykius su šia šalimi kalba dalis socialdemokratų, o premjerė Inga Ruginienė užsiminė apie galimybę keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą ir ją pavadinti Taipėjaus vardu.

Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad mato galimybę Lietuvai atstatyti diplomatinius santykius su Kinija laikinųjų patikėtinių lygiu, jei to norėtų ir Pekinas.