Kauno mečetės įrašas socialiniame tinkle sukėlė erzulį

Nors musulmonų bendruomenė tikina iš visuomenės teprašiusi pagarbos, įrašas sulaukė nemažai kritikos, taip pat – ir iš kai kurių politikų.  

„Prašome Kauno mečetės teritorijoje pernelyg atvirai nedemonstruoti intymaus fizinio artumo“, – sakoma Kauno mečetės paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ prieš kelias dienas paskelbtame įraše. 

„Maloniai prašome visų lankytojų gerbti šios vietos paskirtį, aplinkinius žmones ir visuomenėje priimtas elgesio normas. Viešose erdvėse venkime elgesio, kuris gali kelti nepatogumų kitiems lankytojams ar būti netinkamas vaikams“, – priduriama jame. 

Viešas pareiškimas netrukus patraukė ir visuomenės, ir kai kurių šalies politikų dėmesį.

Galimybė komentuoti Kauno mečetės paskyroje paskelbtą įrašą po kurio laiko buvo apribota. 

„Neapsigaukime. Čia ne kuklus mažumos prašymas. Čia pirmos kregždės, kaip yra ir bus bandoma pasiekti, kad tai mes savo šalyje prisitaikytume. Niekada“, – „Facebook“ parašė partijos Nacionalinis susivienijimas lyderis parlamentaras Vytautas Sinica. 

Žmonės elgiasi netinkamai

Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos – Muftiato – valdybos pirmininkas muftijus Aleksandras Beganskas Eltai sakė, kad minėtas įrašas paskelbtas kartojantis atvejams, kai prie maldos namų kai kurie žmonės elgiasi netinkamai.

Todėl, anot jo, visuomenė paprašyta gerbti musulmonų religinį paveldą. 

„Čia yra mūsų, musulmonų, kapinės ir čia yra mūsų teritorija. Ką jūs darysite atokiau – tai jūsų reikalas. Bet jeigu jūs norite akivaizdžiai per daug parodyti lytinių išraiškų – bučiuotis, glamonėtis ar net lytiškai santykiauti naktį – tai šiek tiek pagarbiau reiktų elgtis“, – kalbėjo A. Beganskas. 

„Suprantu, vieną kartą, antrą kartą, netyčia (...). Bet jeigu nuolat kartojasi tokie dalykai, tai ką, mes turime sakyti: „Valio“?“, – pridūrė muftijus. 

Savo ruožtu Kauno musulmonų bendruomenės atstovė, nepanorusi atskleisti savo vardo ir pavardės, Eltai teigė, kad feisbuko įrašas buvo reakcija į tai, jog prieš kelias dienas mečetės teritorijoje lytiškai santykiavo jaunuolių pora. 

„Ateina poros ir jie pradeda glamonėtis, bučiuotis, ir daryti visus šituos privačius dalykus, kurie būna daromi viešbučiuose“, – Eltai pasakojo ji. 

„Čia yra religinis pastatas – mečetė. Yra šeimos, vaikai, o kodėl aš turiu žiūrėti tą pornografiją?“, – kalbėjo Kauno musulmonų bendruomenės atstovė. 

Siekia pastatyti mečetę Vilniuje

Kauno musulmonų mečetė yra įsikūrusi Totorių ir Trakų gatvių sankirtoje, šalia Ramybės parko ir Tibeto skvero. 

ELTA primena, kad šiuo metu Lietuvoje yra keturios mečetės.

Be Kauno, musulmonų maldos namai yra Nemėžio ir Keturiasdešimties totorių kaimuose (Vilniaus r.), taip pat Alytaus rajone Raižiuose. 

Lietuvos musulmonų bendruomenė ne pirmą dešimtmetį siekia pastatyti mečetę Vilniuje.

Musulmonų maldos namai sostinėje, Mečetės gatvėje, stovėjo iki 1968 metų, kai sovietų valdžios buvo nugriauti.

Tačiau dėl mečetės statybų niekaip nesutariama su miesto valdžia.

Prieš tai pasisako ir dabartinis Vilniaus meras Valdas Benkunskas.