Draugės ir pažįstamos dalijasi istorijomis apie pavėžėjimo paslaugas. Ir tos istorijos nėra pavienės. Viena mergina pasakoja, kaip išsikvietusi pavėžėją per populiarią judumo paslaugų platformą gavo šoką.
Vairuotojas nebuvo vietinis, iš trečiosios šalies atvažiavęs į Lietuvą užsidirbti.
Mergina atsisėdo į automobilio galą, o vairuotojas pradėjo jai laidyti nepadorius kvietimus. Keleivė pasakojo labai išsigandusi.
Papasakojusi savo patirtį kolegėms darbe iš jų taip pat išgirdo patirčių, kaip kitos kultūros vairuotojai iš trečiųjų šalių nesigėdija išsakyti savo filosofijos, esą kokia Europa yra supuvusi, kokios europietės moterys yra pasileidusios. Kokia Europos religija bloga.
Kiek teko kalbėti su merginomis, jos pasakoja, kad nebesijaučia saugiai dėl tokių incidentų.
Sako, atvažiuoja žmonės iš kitų šalių su savo filosofija ir dergia tos šalies, kurioje dirba, žmones, pačią valstybę.
Mano manymu, tokie asmenys yra pavojingi valstybei pirmiausia todėl, kad negerbia tos šalies ir žmonių. Tą parodo ir jų filosofija.
Manau, turėtų pas mus būti griežtesni įstatymai, ką įsileisti į darbo rinką, nes jau prisiklausome visokių istorijų.
Visi kalba apie toleranciją, bet kaip aš galiu toleruoti nepagarbą savo šaliai ir jos žmonėms?
Galų gale kodėl turiu bijoti išsikviest taksi? Žinoma, ne visi vairuotojai tokie, bet moterų patirtys leidžia daryti išvadą, kad tokių vairuotojų nėra labai mažai.
Mes matome, su kokiais iššūkiais susiduria didžiosios Europos valstybės, kai kitokių pažiūrų ir kultūros žmonės pradeda diktuoti šaliai, kaip reikia gyventi.
Kiek jau esame girdėję apie neramumus. Ar mums to reikia?