Skandalo kavinėje finišas: šiukšlėmis iš Rusijos moteris vadinęs vyras galutinai išteisintas dėl neapykantos kurstymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad baudžiamajai atsakomybei kilti nepakanka vien viešo tyčiojimosi, įžeidžiančių, niekinamojo pobūdžio pareiškimų.

Iš lūpų - „perlų" serija

LAT trečiadienį konstatavo, kad 35 metų Povilas Graževičius nepagrįstai buvo nuteistas dėl neapykantos kalbos (BK 170 str. 2 dalis) už tai, kad viešai tyčiojosi ir niekino moteris dėl jų kilmės ir rusų tautybės.

Konfliktas tarp vyro ir dviejų tarpusavyje rusiškai kalbėjusių moterų įsiplieskė 2023 m. balandžio 14 d., apie vidurnaktį, Vilniaus kavinėje.

Bylos duomenimis, iš P.Graževičiaus lūpų žiro „perlų" serija motinos ir jos dukros atžvilgiu: „lauk, lauk, lauk, lauk, šiukšlės iš Rusijos čia nereikalingos", „šiukšlės, šiukšlės iš Rusijos čia nereikalingos, ar supratai mane", „labai gerai, padės jums susirasti jūsų vietą, va ten konteineriai, prašom prisistatyti, labai gerai, jums parodys jūsų vietą, pasus savo parodysit, gal deportuos", „čia jūsų rusiškas mentalitetas, jūs esat aukos abidvi, bet mes, visas pasaulis žinome, kokie jūs esat, visi liudininkai matė, kokios jūs esat šlykščios".

Lietuvos pilietės išgirdo ir daugiau vulgarių išsireiškimų. Konfliktas prasidėjo po to, kai paskelbus baro darbo pabaigą moterys iš karto neišėjo, sakė išeis tada, kai išeis visi lankytojai.

Anot nukentėjusiųjų, P.Graževičius ėmė jas varyti iš kavinės, įžeidinėjo, vieną iš moterų apipylė gėrimu, o vėliau neleido išeiti, žemino ir kiti žmonės.

Moterims pavyko pasiekti, kad vyras būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jam buvo pateikti du kaltinimai: dėl diskriminavimo dėl tautybės ir dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.

Po incidento - baimė

Viena iš nukentėjusiųjų teismui tvirtino, kad su dukra apie 23 val. nuvažiavo į kavinę, užsisakė butelį vyno ir vandens, su visais kalbėjo lietuviškai, tik prie baro tarpusavyje šnekučiavosi rusiškai.

Apie 24 val. baro darbuotojos pasakė, kad baras užsidaro, tačiau žmonių buvo dar pakankamai daug.

Anot moters, su šalia sėdėjusiu vyru ėmė kalbėti apie rusų kalbą, kilmę, o po 10 minučių išgirdo iš salės pusės žodžius: „Putino šiukšlės, šliu...os". Nukentėjusioji suprato, kad tie žodžiai buvo adresuoti joms, tada įjungė vaizdo kamerą.

Pasak moters, konflikto metu dukra pradėjo kviesti policiją, o vyras reagavo: „Gerai, tuoj policija atvažiuos, parodys jums jūsų vietą, ten prie konteinerių."

Prasidėjus nervų priepuoliui viena iš nukentėjusiųjų ėmė blaškytis, susižalojo veidą. Nukentėjusiosios tvirtino, kad po incidento kurį laiką bijojo išeiti iš namų, atrodė, jog aplinkiniai žmonės yra nusiteikę prieš jas ir kt.

Du skirtingi nuosprendžiai

Pernai liepą Vilniaus miesto apylinkės teismas P.Graževičių išteisino, nes neįžvelgė nusikaltimo. Kitaip vyro poelgį įvertino Vilniaus apygardos teismas, kuriam skundus pateikė ir nukentėjusiosios, ir Vilniaus apylinkės prokuratūra.

Prokuroras Šarūnas Šimonis skunde pažymėjo, kad moterų parodymai yra nuoseklūs, iš esmės teigiant: konfliktas kilo dėl to, jog motina su dukra kalbėjo rusiškai, beveik visi kavinėje buvę asmenys buvo prieš jas nusistatę ir kt.

Anot jo, pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, o tai pripažino ir P.Graževičius, jog kaltinimuose nurodytos frazės yra užgaulios, nemandagios.

„Vis tik, nors buvo vertinta, kad nukentėjusiosios selektyviai nutylėjo joms nepalankias konflikto aplinkybes ir priežastis, savo pačių išsakytas frazes ir elgesį, kas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, didele dalimi lėmė konflikto pradžią bei eigą, tačiau P.Graževičiaus parodymus teismas vertino kaip atitinkančius byloje surinktų įrodymų visumą ir jais rėmėsi", - skunde nurodė prokuroras.

Jo požiūriu, vyro poelgis užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Motina ir dukra skunde teigė, kad beveik visi liudytojai yra tarpusavyje susiję su P.Graževičiumi arba su kavine, todėl natūralu, kad jie pabrėžė netinkamą nukentėjusiųjų elgesį.

Iš dalies tenkindamas skundus apygardos teismas P.Graževičių pripažino kaltu dėl neapykantos kalbos, skyrė 3000 eurų baudą, priteisė žalos atlyginimą.

Tuomet vyro gynėjas pateikė kasacinį skundą.

Nenori būti vadinama „vata"

Prieš LAT sprendimą mama ir dukra prašė apginti nuo nusikalstamų veiksmų, tikino esančios lojalios Lietuvai.

„Bandoma sudaryti įspūdį, kad tai buvo spontaniškas konfliktas. Bet vaizdo medžiaga rodo visai ką kita: nuteistasis kreipėsi į mus, kad mes kalbėjome rusiškai su mama. Kitas vyras išeidamas pasakė, kad „vatos" aš irgi nekenčiu", - „Elta" citavo dukrą.

Nukentėjusioji teigia, kad nuo pirmųjų karo dienų rinkome paramą Ukrainos vaikams: „Jis skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad palaikome Rusijos agresiją."

Moteris sakė, kad jau yra įgijusi du aukštojo mokslo diplomus: „Aš noriu dirbti Tėvynės labui, aš čia augau, gimiau, didžiuojuosi savo Tėvyne ir nenoriu, kad mane vadintų „vata."

Kaip rašė „Elta", P.Graževičius anksčiau sakė, kad ši byla jam kainavo ir finansinius, ir emocinius resursus. Jis nurodė, kad dėl nuteisimo negalėjo dalyvauti Šaulių sąjungos veikloje.

„Tai, ką padariau, man pačiam gėda. Aš pasakiau nuomonę apie jas. Man ištraukė telefoną į akis, ne aš, o jos viešino, iškarpė vaizdo įrašą", - aiškino vyras.

Įžvelgė tik pažeistą tvarką

LAT nusprendė, kad daryti apylinkės teismui priešingas išvadas neturi pagrindo.

Pažymėta, kad vaizdo įrašuose akivaizdžiai matyti, jog P. Graževičius priėjo prie nukentėjusiųjų ir atitraukė jų kėdes, prašydamas išeiti iš kavinės ne dėl rusų kalbos, jų kilmės ar tautybės, o dėl to, kad moterys nereagavo į personalo ir vyro pagrįstus prašymus išeiti pasibaigus darbo laikui.

Be to, anot tesimo, įžeidimai buvo provokuojami ir pačių nukentėjusiųjų, kurios telefonu filmavo vyrą ir prašė pakartoti frazes.

Pažymėta, kad viena iš moterų konflikto metu elgėsi agresyviai, stumdėsi, sudavė P.Graževičiui į veidą.

Taip pat įvertinta tai, kad vienai iš moterų nustatytas 1,66 prom. neblaivumas, o kita, pagal dalyvių parodymus, buvo neblaivi, nukentėjusios elgėsi neadekvačiai, viena iš jų keikėsi.

LAT nustatė, kad P.Graževičiaus veiksmai atitiktų Administracinių nusižengimų kodekse numatytą nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, vyro įžeidžiančios ir niekinančios frazės, necenzūriniai žodžiai, kiti byloje nustatyti jo veiksmai konflikto metu galėtų būti vertinami kaip tokie, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas tinkamai neįvertino įvykio konteksto, abipusio konflikto priežasties ir jo eigos, įžeidimus ir tyčiojimąsi nepagrįstai susiejo su nukentėjusiųjų kilme ir tautybe.

Pabrėžta, kad baudžiamajai atsakomybei dėl neapykantos kalbos kilti nepakanka vien viešo tyčiojimosi, įžeidžiančių, niekinamojo pobūdžio pareiškimų - būtina konstatuoti, kad kurstoma neapykanta, skatinama žmonių ar jų grupės diskriminacija, be kita ko, dėl jų kilmės ir tautybės, o tai šiuo atveju nebuvo nustatyta.