Dar vienas šimtamilijoninis projektas

Anot Energetikos ministerijos, valstybei svarbaus projekto statusas sudarys palankias sąlygas tvariai elektros perdavimo sistemos infrastruktūros plėtrai - „leis efektyviau parengti teritorijų planavimo dokumentus ir įgyvendinti suplanuotus projektą sudarančius elektros energijos perdavimo sistemos infrastruktūros projektus, vadovaujantis specialiuoju valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo teisiniu režimu".

Siūlomu reglamentavimu sukuriamos teisinės sąlygos padidinti Lietuvos ir Latvijos tarpsisteminį elektros energijos perdavimo pralaidumą, papildomai pastatant naują elektros energijos perdavimo liniją ir rekonstruojant esamas elektros energijos perdavimo linijas tarp Lietuvos ir Latvijos bei susijusias vidines elektros perdavimo linijas.

Bus sujungiamos rytinė ir vakarinė Lietuvos elektros energetikos sistemos dalys, taip sustiprinant energetinį saugumą, užtikrinant patikimą elektros energijos perdavimą, stabilų sistemos veikimą ir sudarant reikiamas sąlygas tolesnei atsinaujinančių energijos išteklių integracijai bei plėtrai.

Nustatytas preliminarus projekto biudžetas - 423,044 mln. eurų, projekto vykdytojas - AB „Litgrid", projekto finansavimo šaltiniai - Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir „Litgrid" lėšos.

Numatomi šie elektros energijos perdavimo sistemos infrastruktūros projektai: 330 kV elektros energijos perdavimo linijos Darbėnai-Varduva-Mūša statyba; 330 kV elektros energijos perdavimo linijos Panevėžys-Mūša statyba; 330 kV transformatorių pastotės „Varduva" statyba; 330 kV elektros energijos perdavimo linijos Varduva-Broceni statyba; Šuntinių reaktorių 330 kV Darbėnų ir Mūšos skirstyklose statyba; 330 kV elektros energijos perdavimo linijos Darbėnai-Grobinė rekonstravimas; Galios srauto ribojimo priemonės statyba; 330 kV elektros energijos perdavimo linijos Panevėžys-Jonava rekonstravimas; 330 kV elektros energijos perdavimo linijos Lietuvos Elektrinė-Jonava rekonstravimas; 330 kV elektros energijos perdavimo linijos Šiauliai-Mūša rekonstravimas; 330 kV elektros energijos perdavimo linijos Panevėžys-Aizkrauklė rekonstravimas; 330 kV elektros energijos perdavimo linijos Mūša-Viskali rekonstravimas.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komiteto narys Artūras Skardžius „Vakaro žinioms" pareiškė, kad tarpsistemines jungtis stiprinti būtina, tačiau tam pasirinktas visiškai netinkamas modelis.

„Paprastai tarpvalstybinės jungtys, kadangi jos yra bendros ES sistemos jungtys, yra montuojamos, rekonstruojamos ES lėšomis.

Sunku suprasti, kodėl didelę kaštų dalį prisiėmė „Litgrid", Lietuvos vartotojams tai nieko gero nežada. Bet kokiu atveju už viską sumokės galutinis mūsų vartotojas.

Nesuprantu, kodėl taip elgiamasi, nes tai - ne mūsų vienų reikalas, Latvija su Estija taip pat yra suinteresuotos sinchronizuotis elektros tinklais su kontinentine Europa.

Kas iš to, kad tinklai eina ir per Lietuvą? Tai - bendras reikalas, kuris turi būti finansuojamas europiniais pinigais. Tarsi neturėtume kur dėti pinigų. Arba, blogiausiu atveju, bent jau Latvija turėtų prisidėti, nes ir ji suinteresuota sinchronizacija, kas lemtų jai pigesnę elektros energiją", - konstatavo A.Skardžius.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komiteto vicepirmininkas, ekspremjeras dr. Algirdas Butkevičius situaciją vertina švelniau.

„Bus stiprinami aukštos įtampos perdavimo tinklai. Tai - būtina, nes jie jau dabar yra per mažo pralaidumo. Kodėl finansuos „Litgrid"? Nes ši bendrovė dabar gauna pinigų iš visuomeninio tiekimo: kai gaunamas viršpelnis, formuojamas tam tikras fondas būtinoms reikmėms. Gyventojų šis jūsų minėtas projektas neturėtų paliesti", - ramino A.Butkevičius.

O štai Seimo Energetikos ir darnios plėtros komiteto narys Valius Ąžuolas sakė, kad jį liūdina, jog didelė suma projektui bus paimta iš Lietuvos vartotojų.

„Mums buvo pasakyta: kai atsijungsime nuo BRELL žiedo, visus projektus finansuos ES. Tačiau kažkodėl šį ES pažadą pas mus kai kas „pamiršo".

O tuo metu Lietuvos viduje tiek elektros tinklų yra nesutvarkyta, po kiekvieno didesnio vėjo tūkstančiai vartotojų lieka be elektros. Štai kur reikia mūsų investicijų, o ne ten, kur jų galima gauti iš ES", - reziumavo V.Ąžuolas.