Europos Sąjunga keičia migracijos tvarką

Sugriežtinti patikrinimai

„Pirmą kartą turime visą apimančią, bendraeuropinę sistemą", - džiaugėsi už migraciją atsakingas Europos Komisijos narys Magnusas Bruneris (Magnus Brunner). Jis pridūrė, kad reforma leis Bendrijos šalims sustiprinti savo sienų kontrolę.

Neteisėtai į Europos Sąjungą atvykstančių migrantų patikra nuo šiol truks iki septynių dienų. Asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai bei biometriniai duomenys - veidų nuotraukos ir pirštų atspaudai - bus suvesti į bendrą duomenų bazę.

Tikslas - įvertinti, kas turi teisę į pagreitintą, o kas - į standartinę prieglobsčio suteikimo procedūrą. Taip pat nustatyti, kas turi būti grąžintas į kilmės ar tranzito šalį.

Pagreitinta deportacija

Rimta ES migracijos sistemos problema daugeliui narių buvo nepriklausomumo stoka priimant sprendimus migrantų klausimais ir pernelyg ilga šių procedūrų trukmė. Naujoji sistema skirta pagreitinti procesus, ypač - neigiamų sprendimų atvejais.

Prieglobsčio prašytojai, kurie laikomi keliančiais grėsmę saugumui arba turi mažesnes galimybes gauti pabėgėlio statusą, pavyzdžiui, iš Maroko ir Bangladešo, kurių piliečiams apsauga nesuteikiama mažiausiai 80 proc. atvejų, procedūrą praeis greičiau.

Jų prašymai bus nagrinėjami centruose, esančiuose šalia ES išorės sienų - uostuose ir oro uostuose. Procesas gali užtrukti iki 12 savaičių. Likusiems prieglobsčio prašytojams ir toliau bus taikoma standartinė procedūra.

Naujas solidarumo mechanizmas

Pagal ES taisykles atsakomybė už nelegalaus migranto bylos nagrinėjimą tenka šaliai, į kurią jis atvyko pirmą kartą. Tai kelia didelę įtampą Italijai, Graikijai ir Maltai, kurioms pastaraisiais metais tenka didžioji dalis sausuma ir jūra atvykstančių nelegalų.

Siekiant palengvinti šią naštą, reforma nustatomas solidarumo mechanizmas. Vadovaujantis juo ES narės įpareigojamos priimti tam tikrą skaičių prieglobsčio prašytojų, kurie iš pradžių atvyko į kitas šalis.

Arba jos galės sumokėti 20 000 eurų už kiekvieną prieglobsčio prašytoją didžiausią spaudimą patiriančioms šalims. Ši perskirstymo sistema kasmet bus taikoma mažiausiai 30 000 nelegalių migrantų.

Derybos minėtu klausimu buvo ypač sunkios - per pirmąjį, 2025 m. vykusį raundą kelios valstybės giežtai atsisakė priimti nelegalus pagal šį perskirstymo mechanizmą.

O štai Lietuva ir Kipras prieš kelias dienas pasirašė dvišalį memorandumą dėl solidarumo mechanizmo įgyvendinimo. Pagal susitarimą į Lietuvą bus perkelti 58 migrantai. Likusią įsipareigojimų dalį mūsų šalis padengs įnašu.

Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 220 tūkst. užsieniečių, kurie sudaro kiek daugiau nei 6,5 proc. šalies gyventojų. Dauguma jų atvyksta darbo pagrindu. Didžiausias imigrantų srautas išlieka iš Ukrainos ir Baltarusijos, bet pastaraisiais metais sparčiai auga atvykstančiųjų iš Uzbekistano, Kirgizijos, Tadžikistano ir Indijos skaičius.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius patikino, kad įsigaliojus naujai tvarkai keisis neteisėtų antrinių migrantų patikrinimo procedūros, bet ne principinė Lietuvos taikoma apgręžimų politika prie Baltarusijos sienos.

Planas nenumatytiems atvejams

Naujajame dokumentų rinkinyje numatoma sukurti reagavimo į ekstremalias situacijas netikėtai išaugus migracijai mechanizmą. Čia galima prisiminti 2015-2016 m. krizę, kai į ES atvyko daugiau kaip du milijonai prieglobsčio prašytojų. Daugelis jų buvo iš karo draskomos Sirijos ir Afganistano.

Tai leis valstybėms plačiau taikyti tam tikras prieglobsčio prašytojams skirtas priemones. Pavyzdžiui - ilgiau laikyti juos sulaikymo centruose prie ES išorės sienų.

Sistema taip pat bus taikoma vadinamajam migracijos srautų „instrumentalizavimui". Tuo nuolat kaltinamos Baltarusija ir Rusija - ES kaimynės, kurios, pasak Europos valstybių, tikslingai per savo sienas praleidžia migrantus, taip siekdamos destabilizuoti Bendriją.

Inovacijų kritika

Dėl kai kurių reformos aspektų susirūpinimą išsakė žmogaus teisių organizacijos. Jos atkreipė dėmesį, kad naujosios taisyklės de facto lems, jog dauguma migrantų, įskaitant vaikus, bus sulaikyti per visą jų prašymų nagrinėjimo procesą.

Taip pat nerimaujama, kad dėl naujų procedūrų ir pagreitinto sprendimų priėmimo tam tikrais atvejais pailgės likusių atvykstančių migrantų sulaikymo specialiuose centruose laikotarpis.

Juolab kad maždaug tuzinas šalių dar nebaigė pasirengimo, įskaitant būtinos infrastruktūros naujiems patikrinimams atlikti įrengimą. Kitos susidūrė su problemomis diegdamos biometrines duomenų bazes.

Visgi bendros visuomenės nuomonės po reformos priėmimo tapo dar kritiškesnės, todėl iš ES narių laukiama tolesnių žingsnių.

Šiuo metu ES teisės aktų leidėjas skubiai svarsto naują priemonių paketą, kuriuo siekiama paspartinti deportaciją tų asmenų, kurių prašymai buvo atmesti.

Tai sustiprina žmogaus teisių aktyvistų nuogąstavimus, kurie teigia, kad humanitariniai sumetimai Europoje, lyginant juos su politiniais interesais, buvo nustumti į antrą planą.