1 nuotr.Seimas svarstys Konstitucijos pataisos projektą, siūlantį supaprastinti Seimo nario neliečiamybės panaikinimo tvarką.
Parlamentarui raštiškai sutikus dėl jo teisinio imuniteto panaikinimo, Seimo pritarimas nebebūtų privalomas.
Už tokį antradienį konservatoriaus Jurgio Razmos pateiktą Konstitucijos pataisos projektą po pateikimo balsavo 50 Seimo narių, 11 buvo prieš, 32 susilaikė.
Iniciatyvą svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o plenarinėje salėje ji vėl bus svarstoma rudens sesijoje.
Jei Seimas pritartų, pagrindiniame šalies dokumente atsirastų nauja nuostata, numatanti, kad Seimo sutikimas patraukti parlamentarą baudžiamojon atsakomybėn nėra privalomas, jeigu jis Statuto nustatyta tvarka dėl konkretaus atvejo raštu išreiškia savo sutikimą būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
„Tai įvyktų automatiškai Seimo statuto nustatyta tvarka. Tokiu būdu išvengtume iš Seimo tribūnos visokių graudžių kalbų, pasisakymų „už“ ir „prieš“. Kaip ir visi piliečiai, Seimo narys sutiktų ir teisėsauga galėtų atlikti savo darbą“, – pateikdamas projektą iš parlamento tribūnos sakė J. Razma.
Pasak jo, priėmus Konstitucijos pataisą būtų išvengta neadekvačių situacijų, kai Seimo narys sutinka būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau parlamentarai nepriima tokio nutarimo.
„Susidaro paradoksali situacija, kai pats Seimo narys prašo panaikinti jo imunitetą, bet Seime nepakanka balsų tai įforminti“, – sakė J. Razma.
Šiuo metu Konstitucijos 62 straipsnyje nustatyta, kad Seimo narys be parlamento sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.
ELTA primena, kad Konstitucijos keitimo procedūros yra sudėtingos.
Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime 2 kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka.
Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių, t. y. 94 parlamentarai.
