1 nuotr.Jungtinės Valstijos ir Iranas susitarė dėl taikos sutarties bei „neatidėliotino ir nuolatinio" karinių operacijų nutraukimo visuose frontuose, įskaitant Libaną.
Tai rodo daugiau nei tris mėnesius trukusio karo Artimuosiuose Rytuose pabaigą, praneša naujienų agentūra AFP.
Pradinį pranešimą iš tarpininko Pakistano greitai patvirtino Vašingtonas ir Teheranas, o oficiali pasirašymo ceremonija numatyta birželio 19 dieną Šveicarijoje.
„Susitarimas su Irano Islamo Respublika dabar baigtas", - sekmadienį socialiniuose tinkluose paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), minėdamas savo 80-ąjį gimtadienį.
„Šiuo dokumentu visiškai įgalioju atidaryti Hormuzo sąsiaurį ir kartu įsakau nedelsiant nutraukti JAV karinio jūrų laivyno blokadą. Pasaulio laivai, užveskite variklius. Tegu teka nafta!" - skelbė jis.
Netrukus po to Irano užsienio reikalų ministro pavaduotojas Kazemas Gharibabadi (Kazemas Garibabadis) televizijos komentaruose pareiškė, kad susitarimas „nedelsiant nutraukia" šalių karą ir kad per du mėnesius bus surengtos derybos siekiant „galutinio susitarimo".
Vos prieš kelias valandas Teheranas buvo pažadėjęs atsakyti į Izraelio smūgį Irano sąjungininkei islamistų grupuotei „Hezbollah" Beiruto priemiestyje, kuris grėsė sužlugdyti susitarimą.
Tačiau vėliau tą pačią dieną Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas (Šebazas Šarifas) paskelbė: „Abi pusės deklaravo neatidėliotiną ir nuolatinį karinių operacijų nutraukimą visuose frontuose, įskaitant Libaną".
Jis taip pat padėkojo Kataro, Saudo Arabijos ir Turkijos lyderiams už paramą tarpininkavimo pastangose.
Detalės lieka neaiškios
Susitarimo turinys, kuris pasiektas po savaites trukusių įtemptų derybų ir periodiškų D. Trumpo grasinimų naujais karo veiksmais, jei Iranas nesutiks su sąlygomis, išlieka neaiškus.
Irano naujienų agentūra „Mehr" pranešė, kad JAV prieš derybų pradžią atšaldys 12 mlrd. dolerių (apie 11,2 mlrd. eurų) vertės Irano lėšų.
Agentūra citavo 14 punktų „supratimo memorandumą" tarp dviejų valstybių, kuriame, jos teigimu, numatytas „24 mlrd. dolerių (apie 22,4 mlrd. eurų) vertės įšaldyto Irano turto atlaisvinimas per 60 dienų derybų laikotarpį", prasidedantį po memorandumo pasirašymo.
D. Trumpo administracija iškart nepateikė komentarų dėl susitarimo detalių, kurios gali tapti ginčytinos, JAV tęsiant pastangas nutraukti Teherano branduolines ambicijas ir susidoroti su jo sodrinto urano atsargomis, kurios, kaip manoma, buvo sunaikintos per JAV smūgius praėjusiais metais.
„Išnaudoti akimirką"
Žinia apie susitarimą sutikta su tarptautiniu palengvėjimu ir viltimi dėl ilgalaikės konflikto pabaigos.
Jungtinių Tautų (JT) Generalinis Sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) pareiškė, kad tai yra „kritinis žingsnis" sprendžiant karą Artimuosiuose Rytuose.
Jungtinė Karalystė (JK), Prancūzija, Vokietija ir Italija pranešė esančios pasirengusios panaikinti Iranui taikomas sankcijas ir dirbs „su JAV, Iranu bei regiono partneriais, kad išnaudotų šią akimirką, išlaikytų pagreitį ir pasiektų ilgalaikį diplomatinį susitarimą".
Šis pranešimas taip pat atnešė palengvėjimą pirmadienį atsidarius rinkoms. Naftos kainos Tokijuje krito daugiau nei keturiais procentais, o Japonijos „Nikkei" akcijų indeksas šoktelėjo trimis procentais.
Hormuzo sąsiaurio blokada turėjo pasaulinį ekonominį poveikį - nuo išaugusių degalų kainų, kurios skatino infliaciją JAV ir daugelyje kitų šalių, iki sutrikusių tiekimo grandinių prekėms, tokioms kaip trąšos, kurios yra itin svarbios maisto gamybai regionuose, esančiuose toli už Artimųjų Rytų ribų.
„Mes galėsime sumažinti energetikos sąnaudas ne tik dabar, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje bei sukurti tikrą klestėjimo variklį Artimuosiuose Rytuose", - „Fox News" sakė JAV viceprezidentas J. D. Vance'as (Dž. D. Vansas).
Jis teigė planuojantis dalyvauti taikos sutarties pasirašyme, kuris turėtų įvykti Ženevoje, ir pridūrė, kad neatmetama galimybė, jog ten vyks ir D. Trumpas.
