Medikams - sovietinis pasiūlymas?

Į jas būtų priimami medikai, sutinkantys po rezidentūros baigimo tam tikrą laiką atidirbti sveikatos priežiūros įstaigoje kuriame nors Lietuvos regione.

Panašiai kaip sovietmečiu, kai bet kokios specialybės atstovai būdavo siunčiami pagal paskyrimą dirbti į kitą Lietuvos kraštą.

Antradienį po svarstymo šią iniciatyvą palaikė 77 Seimo nariai, 26 buvo prieš, 4 susilaikė. Tačiau tai dar nebuvo galutinis balsavimas. Įstatymo pataisų priėmimas planuojamas dar šį mėnesį.

Projektas numato, kad į papildomas rezidentūros vietas priimti gydytojai rezidentai turės įsipareigoti baigus studijas 5 metus dirbti tam tikroje apskrityje esančioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje trūksta atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojų.

Vykdant priėmimą į tokias papildomas rezidentūros vietas kaip priėmimo sąlyga prie kiekvienos vietos bus nurodoma apskritis, kurioje įsipareigojama dirbti baigus rezidentūrą. Ši sąlyga taip pat turėtų atsirasti gydytojo rezidento studijų sutartyje.

Kaip numato įstatymo pataisos, papildomų valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičius bus nustatomas atsižvelgiant į gydytojų specialistų trūkumą apskrityse ir valstybės biudžeto galimybes.

Jei Seimas pritartų, sveikatos apsaugos ministras tvirtintų sutarčių sudarymo tvarką ir standartines jų sąlygas. Planuojama, kad jose bus nurodytos sutarties šalių teisės, pareigos, atsakomybė, sutarties nutraukimo tvarka, jos galiojimas, keitimas ar sustabdymas, ginčų sprendimo tvarka.

Įstatymo projekte aptariami ir tokie atvejai, kai gydytojas rezidentas privalės pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą tvarką grąžinti studijų kainą.

Tai grėstų, jei jis iki nurodyto termino pabaigos nesudarytų sutarties su asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje įsipareigojo dirbti. Taip pat tektų grąžinti pinigus už studijas, jei rezidentas sudarė darbo sutartį su sveikatos priežiūros įstaiga, tačiau joje nedirbo arba dirbo trumpiau negu 5 metus.

Įstatymo pataisas inicijavusi Seimo vicepirmininkė socialdemokratė Orinta Leiputė nemano, kad jos ribotų rezidentų pasirinkimo laisvę. Jos teigimu, kažkokios prievolės nebus, tai bus galimybė rezidentams pasirinkti.

Siūloma, kad naujas reguliavimas įsigaliotų nuo kitų metų.

Iniciatyvą kritikavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė konservatorė Jurgita Sejonienė, nors pripažino, kad iš principo projektas nėra blogas. Bet, anot jos, būtų sukurtas pavojingas precedentas ir tada galbūt atsirastų prievolė regionuose atidirbti ir mokytojams ar inžinieriams, kurių ten taip pat trūksta.

Pasak parlamentarės, stumiant projektą nebuvo atsižvelgta į socialinių partnerių, kad ir tų pačių medicinos studentų, pastabas. Jie idėjai prieštarauja, nes jau mokslo proceso eigoje jiems gyvenimas keistųsi, nors dalis jų jau yra sukūrę šeimas, tam tikroje vietoje įsigiję būstus, susiplanavę gyvenimą konkrečioje vietoje.

J.Sejonienės teigimu, didžiausias blogis, kad siūloma versti atidirbti ne konkrečioje gydymo įstaigoje, o regione, todėl, pavyzdžiui, į Vilniaus regioną išsiųstas medikas galbūt privalėtų iš Trakų važinėti į Ukmergę.

Be to, gydytojas privalėtų dirbti net ir esant nepakeliamomis sąlygomis arba valstybei grąžinti pinigus už rezidentūros studijas, jei išeitų iš darbo.

Socialdemokratė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė O.Leiputė tvirtino, kad iniciatyva teikiama ne iš gero gyvenimo, nes medikų regionuose klaikiai trūksta, o praėjusioje kadencijoje vykdytos 6 reformos nedavė reikiamo rezultato.

Anot jos, savivaldybės ir gydymo įstaigos dabar bando vilioti jaunus specialistus, tačiau tai brangiai kainuoja, o ir kaip jaustis ilgai dirbančiam gydytojui, kai jaunuoliui mokama daug didesnė alga.

Liberalas Simonas Gentvilas ragino kolegas balsuoti prieš projektą, nes esą Lietuvoje pernelyg išpūsta regionų atskirties problema - neva kitose valstybėse atskirtis tarp sostinių ir regionų daug didesnė, tačiau niekas bėdos nemato.