„Europos tvirtovė": ES nusprendė statyti pabėgėlių stovyklas ir finansuoti jų išsiuntimą

Kurs naujus centrus

Pasak laikraščio, naujasis reglamentas, prie kurio dirba Briuselis, leistų sudaryti susitarimus su trečiosiomis šalimis, kurios sutiktų priimti tuos, kurie neturi teisės likti ES.

Jame taip pat numatyta už Europos ribų kurti deportuotų asmenų stovyklas, vadinamuosius „grąžinimo centrus".

Tačiau iniciatyva neišsprendžia daugelio klausimų. Pavyzdžiui, kas nutiktų, jeigu į tokius centrus būtų siunčiamos šeimos ir vaikai.

Briuseliui rengiant dokumentą, Nyderlandai, Danija, Austrija, Italija ir kitos ES narės tyliai ieško šalies ar šalių, į kurias iš Europos būtų galima siųsti asmenis, kuriems buvo atsisakyta suteikti prieglobstį arba kuriuos buvo nurodyta išsiųsti.

Šiuo klausimu deramasi su Afrikos valstybėmis ir kitomis šalimis, kurios mainais už migrantų priėmimą gautų finansavimą, ekonominį bendradarbiavimą ar vizų lengvatas.

Leidinys pažymi, kad prieš 10 metų tokių idėjų aptarimas ES atrodė sunkiai įsivaizduojamas.

„Tai geriau nei bet kas kitas simbolizuoja Europos migracijos politikos transformaciją. Nebekeliamas klausimas - kaip priimti atvykstančiuosius, bet svarstoma, kaip neleisti jiems atkeliauti ir kaip juos išsiųsti, kai jie jau atvyko", - patikslino daugiau nei 20 metų migracijos politikoje besispecializuojantis Europos diplomatas.

Leidinys ES politikos pokyčius sieja su didėjančia kraštutinių dešiniųjų jėgų įtaka ir tradicinių konservatorių retorika.

Be to, Europos šalys diskutuoja apie migrantų grąžinimą į tėvynę, sienų kontrolės perkėlimą už bendrijos ribų ir susitarimus su trečiosiomis šalimis, kuriais siekiama sustabdyti migraciją dar prieš jai pasiekiant Europos teritoriją.

„Priėmus naujas taisykles galėsime geriau kontroliuoti, kas gali atvykti į ES, kas gali pasilikti ir kas turi išvykti. Pradėjome tvarkytis Europoje", - sakė už vidaus reikalus ir migraciją atsakingas EK narys Magnusas Bruneris (Magnus Brunner), vienas pagrindinių naujojo ES kurso iniciatorių.

Londono Karalienės Merės universiteto tarptautinės politikos profesorius Džefas Hjusmansas (Jef Huysmans) pokalbyje su „El Pais" Briuselio politiką pavadino „saugumanizacija".

Spręsime, o ne prekiausime žmonėmis

Kitą savaitę įsigalios Europos migracijos ir prieglobsčio paktas: juo sugriežtinama sienų kontrolė, paspartinamos tam tikros prieglobsčio prašymų procedūros, stiprinami grąžinimo mechanizmai ir nustatomi nauji valstybių narių solidarumo įsipareigojimai.

Jo šalininkai pristato dokumentą kaip pragmatišką migracijos srautų valdymo sprendimą, oponentai mano, kad tai yra „Europos tvirtovės" koncepcijos įtvirtinimas.

„Mes, europiečiai, o ne mafija ar prekeiviai žmonėmis, spręsime, kas ir kokiomis aplinkybėmis atvyks į Europą", - patikino EK vadovė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen).

Briuselis aiškina, kad naujoji migracijos struktūra smarkiai sumažino nelegalių atvykimų skaičių. ES sienų apsaugos agentūros „Frontex" duomenimis, 2025 m. užfiksuota apie 178 tūkst. neteisėto Sąjungos išorės sienų kirtimo atvejų - 26 proc. mažiau nei prieš metus. Ir tai yra mažiausias skaičius nuo 2021 m.

Prie to prisidėjo ir 2016 m. susitarimas su Turkija dėl Sirijos pabėgėlių sulaikymo. Tai ES kainavo apie 6 mlrd. eurų.

Po to sekė prieštaringai vertinami milijardinės vertės paktai su Tunisu, Egiptu ir Mauritanija, derinantys ekonominę pagalbą ir sustiprintą sienų kontrolę.

Dabar Briuselis siekia padidinti tokių šalių skaičių: ir nors konkrečios sąlygos skiriasi, jų pagrindas nesikeičia - trečiųjų šalių vyriausybės gauna pinigus už tai, kad migrantai nepatektų į ES.

Žmogaus teisių aktyvistai tvirtina, kad tokius veiksmus dažnai lydi masiniai žmogaus teisių pažeidimai.

Visgi „El Pais" pažymi, kad kai kuriais atvejais prieš migrantus nukreipta politika žlunga.

Pavyzdžiui, po daugelio metų bylinėjimosi ir didelių išlaidų Jungtinė Karalystė atsisakė plano išsiųsti prieglobsčio prašytojus į Ruandą, o Italija investavo šimtus milijonų į pabėgėlių centrus Albanijoje, kurie niekada neveikė.

Oksfordo universiteto mokslininkė Aurora Ganc (Aurora Ganz) pokalbyje su laikraščiu pažymėjo, kad Europa išgyvena vis akivaizdesnį paradoksą: migrantai reikalingi įvairiems ekonomikos sektoriams, tačiau jie valdomi pasitelkiant priemones, vis labiau susijusias su saugumu ir kontrole.

„Europai reikia migracijos, kad ji funkcionuotų, tačiau ji vis labiau ją valdo taip, tarsi tai būtų rizika", - teigia mokslininkė.

Laikraštis taip pat remiasi ES šalių demografine statistika: Eurostato duomenimis, darbingo amžiaus gyventojų skaičius ES ir toliau mažės, o vyresnių nei 65 metų žmonių dalis iki amžiaus vidurio gali priartėti prie 30 proc.

Tuo pat metu kai kurie kritikai kalba apie Europos migracijos politikos „trampizaciją".

„Europa rizikuoja perimti amerikietiškojo ICE (vyriausybinės agentūros, atsakingos už sienų kontrolę, imigracijos įstatymų vykdymą bei kovą su tarptautiniu nusikalstamumu ir terorizmu) modelio, orientuoto į deportacijas ir imigracijos vertinimą per saugumo prizmę įkvėptą logiką", - perspėja europarlamentaras Havis Lopesas (Javi Lopez).

Jo nuomone, ES rizikuoja priimti kontrolės mechanizmus, kurie yra svetimi Europos teisių ir laisvių apsaugos tradicijai.