Kaip neapsigauti perkant šviežias bulves

Tiesa, jų augintojai perspėja, kad rinkoje yra ir nesąžiningų pardavėjų, kurie rumuniškas ar egiptietiškas bulves jums siūlys kaip lietuviškas.

Taigi, domėjomės, ką žinoti, kad neapsigautumėte.

Augina „Soraja" veislę

Kėdainių rajone ūkininkaujantis „Bulvių namai" kooperatyvo narys Rimantas Žebarauskas „Vakaro žinioms" pasakojo, kad jo didžiuliame 690 ha ūkyje bulvės taip pat sudaro nemažą dalį - apie 180 ha.

Vyras kadais augino vadinamąsias „čipsines" bulves, kuomet Kaune dar buvo „Estrella" traškučių fabrikas. Išsikėlus gamybai į Lenkiją, Rimantui reikėjo sugalvoti, ką daryti toliau, juo labiau kad turėjo susipirkęs visą reikalingą techniką bulvėms auginti.

„Taigi įkūrėme kooperatyvą „Bulvių namai", pradėjome prekiauti savo bulvėmis. Taigi koopertyvas sėkmingai gyvuoja jau 23 metus. Didelę dalį savo produkcijos parduodu per kooperatinę bendrovę „Bulvių namai". Perka didieji prekybos tinklai, išskyrus „Lidl"."

Pasak ūkininko, kooperacijos nauda - akivaizdi, nes su produkcijos kokybe ir kiekiu galima lengviau konkuruoti su rinkoje esančiais konkurentais. Lengviau kalbėtis su didžiaisiais prekybos tinklais.

Pasak pašnekovo, nors labai daug kur siūlomos populiariausios „Vineta" ir „Laura" bulvių veislės, jis pats per daug metų atsirinkęs kitas, sako, pažangesnes, veisles.

„Vineta", „Laura" raudona - jos galbūt skanios, bet jos visiška atgyvena. Yra daug geresnių veislių ir derlingesnių, skoninės savybės tikrai nenusileidžia šitoms.

Pastarųjų 4 metų pagrindinė bulvių veislė yra „Soraja", ji turi savo auginimo silpnybių, bet tai vartotojo neliečia. Ją sunkiau užauginti, jai nepatinka sunki žemė, jei sunkioje žemėje, tai išauga nelygi. Mes auginame lengvoje žemėje, bet lengvoje žemėje reikia laistyti. Ir laistome. Tai daugelio metų įdirbis", - teigė R.Žebarauskas.

Piktina nesąžiningi

R.Žebarauskas tikino, jog nesąžiningų ankstyvųjų bulvių pardavėjų problema klastojant kilmės šalį jam žinoma. Vyras teigė, kad pirmąsias dešimt vasaros dienų neparduosiantis bulvių turgums būtent dėl kai kurių prekeivių nesąžiningumo rizikos.

„Būna nesąžiningų prekeivių, kurie bulves atsiveža iš Rumunijos, iš Lenkijos. Pikčiausia ne tai, kad jie pardavinėja tas bulves, jie nerašo, kad ten rumuniška ar lenkiška bulvė.

Jie atvažiuoja, pas mane nusiperka 100 kg lietuviškų pirmų bulvių, gauna dokumentus - sąskaitą-faktūrą, pesticidų ir sunkiųjų metalų tyrimus, kokybės pažymėjimą, visa tai, kas priklauso. Ir jie daugiau pas mane nebevažiuoja.

Jie už trečdalį kainos nusiperka tas rumuniškas, kurios nebėra šviežios, bet yra panašios. Artimiausias 10 dienų turguje didelė lietuviška bulvė negali būti. Kaip kumštis nebus, - kalbėjo R.Žebarauskas. - Aš nebijau konkurencijos, bet tegul jie rašo, kad bulvė lenkiška ar rumuniška, bulvė iš Marso ar Mėnulio.

Bet tegu rašo teisybę. Šįmet Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tikrai sujudino, kad žiūrim, matom, tikrinam, gaudysim, ir po to mažiukuose turgeliuose dingo „lietuviškos, šviežios" bulvės."

Pašnekovas teigė, kad žmogus negali žinot, kokie augalų apsaugos produktai panaudoti atvežtinėse bulvėse. „Mes tai darome tyrimus ir labai atsakingai, mes žinome, ką parduodame. O ką žino tie, kas eina pirkti iš turgaus?

Nesiginčiju, mes naudojame trąšas, bet ne nežmoniškais kiekiais. Mes kelis kartus per metus prapurškiame vėlyvas bulves, apsaugome paviršių, kad neateitų maras. Bet kol ta bulvė užauga, viskas išsiskaido, nieko nebelieka", - teigė R.Žebarauskas.

Tvenkinys yra, laistyti negali

Ūkininkas Rimantas pasakojo per daug metų pastebintis, kad bulvėms augti - vis sausesnės sąlygos.

Kadangi bulves augina lengvoje žemėje, reikia atidesnės priežiūros, dažnesnio laistymo. Beje, dėl laistymo, pašnekovo tikinimu, ūkininkai irgi susiduria su kuriozinėmis situacijomis.

„Turėjau leidimą ir dar keli ūkininkai laistyti iš tvenkinio, kuris, vadinkime okupacijos laikais, buvo skirtas laistymui. Didelis tvenkinys, gilus, vadinama užtvanka.

Buvo hidrotechniniai statiniai padaryti laistymui, dabar mes negalime laistyti. Čia pikčiausia. Dėl aplinkosauginių reikalų, žuvytes nuskriausime. Dabar nebegalima gauti leidimo", - piktinosi jis.

Vyras teigė, jog užtvanka yra beveik 200 ha ploto. R.Žebarauskas apskaičiavo: jeigu savo turimus tris galingus siurblius įkištų į užtvanką ir siurbtų vandenį nesustodamas du mėnesius, tai tos užtvankos vandens lygis nukristų 12 cm. „Įsivaizduokite, ta užtvanka vietomis yra 12 metrų gylio.

Čia biurokratija, niekas iš esmės nežiūri, tiesiog sėdi kažkas prie popierių ir sprendžia, kaip, ką daryti. Sutinku dėl upelių, mažų upelių, ten reikia prižiūrėti. Ir atsakingi ūkininkai nedaro tokių dalykų. Bet kai yra didelė užtvanka, tai kodėl neleisti?

Ūkininkas turi išleisti šimtus tūkstančių eurų, kad pasidarytų gręžinius, pumpuotų. Reiktų, kad valdžia padėtų ūkininkams arba bent jau netrukdytų", - aiškino ūkininkas.

Komentuoja Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Paulius ANDRIEJAVAS:

Šįmet pavasaris buvo gana stabilus, bulvių augintojams geriau. Tiesa, ankstyvųjų bulvių augintojus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Toks auginimas reikalauja papildomų investicijų, žinių, technologijų, todėl ne visi birželio pradžioje gali pasiūlyti ankstyvųjų bulvių.

Pirmosios bulvės jau yra kasamos, jų atsiranda po truputį prekybos tinkluose. Pavasarį papildomai užsidirbti bando nesąžiningi prekybininkai turgavietėse, prekybos taškuose prie kelio ir pan.

Pirkėjai gauna pasiūlymą įsigyti lietuviškų bulvių - reikia žiūrėti atsargiai, nes kilmės šalis dažnu atveju būna suklastota. Veža iš Rumunijos, Maroko, Egipto, Graikijos.

Kiekvieno prekeivio sąžinės reikalas, o pirkėjo pareiga yra įsitikinti. Labai dažnai manęs klausia, kaip atskirti? Paprašyti dokumentų, paklausti, kur bulvės auginamos, kada kastos, vizualiai apžiūrėkite.

Lietuviškos ankstyvosios bulvės nėra didelės, jos su žemėmis, ne tos blizgančios nuplautos, gražios. Bet jos išsiskiria kokybe, skoniu, tuo, kad jos niekuo neapdorotos. Žinoma, jos brangesnės.

Mes, asociacija, ne prieš importines bulves, bet prieš kilmės šalies klastojimą. O pirkėjai visada laisvi pasirinkti. Šiandien šviežios bulvės kainuoja daugiau nei eurą už kilogramą, pasiūlai didėjant kaina kris.

Lietuvoje yra deklaruota per 4000-5000 ha bulvių plotų. Mes bulvių išauginame nemažai, pernai Europoje buvo bulvių perteklius, bet žmonės lietuviškas kokybiškas bulves vis tiek rinkosi ir pirko.

Bet iššūkių yra kasmet laisvoje rinkoje. Pasakyti, kaip bus šįmet, nė vienas negali. Matysime. Šiandien kritulių trūksta.

Ūkininkams sunku jas išauginti dėl ligų, labai stipriai ribojamos augalų apsaugos priemonės. Atsiranda įvairūs mokesčiai, taršos mokesčiai. Energetika smarkiai daro įtaką, nes technika dirba, degalus reikia pilti. Pas mus dyzelinas daugiau nei 2 Eur, o Lenkijoje apie 1,50 Eur.

Trąšų trūkumas, padidėjusios kainos stabilumo nesuteikia, ypač blogai, kai reikia laukus ruošti pavasarį. Kai rinka stabilizuojasi antroje metų pusėje, visos investicijos jau būna padarytos, technika laukuose, derlius nuimamas.

Lietuviška produkcija labai paklausi Vokietijoje, perka ta pati Lenkija. Dėl to, kad lietuviška produkcija išsiskiria savo kokybe.