Ko laukti iš Minsko ir Kijevo apsižodžiavimų

Reaguodamas į tai baltarusių lyderis Aliaksandras Lukašenka pabrėžia, kad jo šalis niekam pavojaus nekelia, tačiau užpulta tikrai ginsis.

Apie tai, kiek šie pareiškimai rimti ir į ką tai gali peraugti, „Respublika" kalbėjosi su pirmuoju Atkurtos Lietuvos krašto apsaugos ministru Audriumi BUTKEVIČIUMI.

Kijevo pareiškimai

Gegužės viduryje Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis savo „Telegram" kanale pareiškė, kad Rusija planuoja iš Baltarusijos teritorijos pulti NATO šalį. Taip pat, pasak jo, Kijevas ir toliau fiksuoja Maskvos bandymus įtraukti Minską į Ukrainos konfliktą.

„Rusija svarsto planus surengti operacijas Baltarusijos teritorijos pietuose ir šiaurėje - arba Černihovo-Kijevo kryptimi Ukrainoje, arba prieš vieną iš NATO šalių", - rašė V. Zelenskis.

Pasak prezidento, jis nurodė pateikti reagavimo planą, kuris bus apsvarstytas bei patvirtintas vadavietėje.

„Mes išsamiai išanalizavome turimus žvalgybos duomenis apie Rusijos puolamųjų operacijų planavimą Černihovo-Kijevo kryptimi. Ruošiame atsaką į kiekvieną galimą priešo veiksmų variantą. Mūsų pajėgos šia kryptimi bus padidintos", - antroje gegužės pusėje rašė prezidentas.

V.Zelenskis taip pat nurodė Ukrainos užsienio reikalų ministerijai parengti papildomas diplomatinės įtakos Baltarusijai priemones. Tuo pat metu Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka pabrėžė, kad Ukrainos pasieniečiai nefiksavo įrangos judėjimo ar Rusijos karių perkėlimo prie sienos su Baltarusija.

Prieš tai „Bloomberg" pranešė, kad V.Zelenskis per Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimą Jerevane perspėjo Europos valstybių lyderius apie artėjantį Rusijos ginkluotųjų pajėgų puolimą.

Jis, atsižvelgdamas į susirūpinimą dėl artėjančių naujų masinių Rusijos atakų, kurios gali būti kritinės Kijevui, taip pat paprašė Vakarų partnerių paspartinti oro gynybos sistemų ir priešlėktuvinių raketų tiekimą.

Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis (šaukinys „Madiar") gegužės pabaigoje savo „Telegram" kanale teigė, jog Ukraina jau numatė 500 galimų taikinių Baltarusijos teritorijoje.

Jiems būtų smogta tuo atveju, jeigu Baltarusija nuspręstų įsitraukti į konfliktą Rusijos pusėje. „Pirmieji 500 tikslų jau pažymėti. Nemokamas ir labai praktiškas patarimas: nelįskite Ukrainai į akis", - rašė R.Brovdis.

Minsko reakcija

Jeigu būtų užpulta Baltarusija, karas Ukrainoje taptų visiškai kitoks. Tai, reaguodamas į Kijevo kalbas, pareiškė Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka, praneša BelTA. Tiesa, prezidentas nenurodė, kokios pasekmės lauktų užpuolikų.

Prieš tai A.Lukašenka pareiškė, kad Baltarusijos kariai nedalyvavo ir nedalyvaus karo veiksmuose Ukrainos teritorijoje. Pasak jo, tai žino ir Ukrainos prezidentas V.Zelenskis, ir Ukrainos kariuomenė.

Baltarusijos lyderis išreiškė nuomonę, kad Ukrainos kariuomenė nėra suinteresuota konfliktu su jo šalimi. Pasak prezidento, kariškiai supranta, kad papildomos ilgos fronto atkarpos atsiradimas neatitiktų Ukrainos interesų.

Kartu A.Lukašenka pažymėjo, jog agresijos atveju Baltarusija kartu su Rusija gins tėvynę nuo Bresto iki Vladivostoko. Paskutinę gegužės dieną A.Lukašenka patikino, kad visai netoli Baltarusijos sienos Minskas yra numatęs labai rimtą taikinį ir turi jo tikslias koordinates.

O štai Ukrainos kariškio pareiškimus apie tariamus 500 galimų taikinių Baltarusijos teritorijoje prezidentas pavadino plepalais. Pasak A.Lukašenkos, Kijevas supranta, kad ir Minskas gali pasirinkti taikinius.

Valstybės vadovas pažymėjo, jog Minskas žino, kas stovi kitoje sienos pusėje. Pasak jo, tai „vargšai ukrainiečiai ir vadinamosios teritorinės gynybos kariai".

Tęsdamas konfliktų temą Baltarusijos Saugumo Tarybos sekretorius Aleksandras Volfovičius televizijos kanalo STV eteryje prieš kelias dienas pareiškė, kad Vakarų šalys „atvirai ruošiasi karui".

Pareigūnas pažymėjo, kad visuose jų turimuose dokumentuose karo veiksmų Europoje pradžia numatyta 2030 m. Tam, pasak jo, taip pat naudojami Vakarų šalių kariniai biudžetai.

„Pagrindiniais priešais jie laiko Rusijos Federaciją ir Baltarusijos Respubliką", - tikino valstybės sekretorius. Ir pridūrė, jog tai vyksta nepaisant to, jog Vakarai supranta, kad realybėje jokios grėsmės nei Baltarusija, nei Rusija nekelia.

Apie pastarojo meto situaciją pasisakė ir Baltarusijos geopolitikos bei saugumo ekspertai. Jų vertinimu, išsekusi Ukraina suvokia, jog tiesioginėse derybose su Rusija jai nepavyks pasiekti norimų rezultatų.

Pirmiausia - dėl silpnos pozicijos ir nepakankamų argumentų. Būtent todėl, apsvarsčiusi įvairius „statymų didinimo" variantus, V.Zelenskio komanda nusprendė imtis „Baltarusijos problemos".

Visgi, pasak baltarusių ekspertų, kaip Kijevas gali kalbėti apie grėsmę iš šiaurės, kai aiškiai supranta, kad realus puolimas yra mažai tikėtinas? Kur NATO šalių žvalgybos tarnybų įspėjamieji duomenys apie Baltarusijos pajėgų telkimą prie sienos? Kur dažnai skelbiamos palydovinės nuotraukos? O gal jos neskelbiamos, nes nėra ką parodyti?

Tuo pat metu, pasak ekspertų, V.Zelenskis supranta, kad dvigubo Vašingtono ir Kremliaus spaudimo ilgai neatlaikys, todėl galbūt siekia išplėsti politinę konflikto geografiją. Ukraina ieško papildomų svertų derybose ir rado juos Baltarusijoje. Lygiagrečiai su tuo esą į dronų kovas bandoma įtraukti Baltijos šalis.

Komentuoja pirmasis Atkurtos Lietuvos krašto apsaugos ministras Audrius BUTKEVIČIUS: 

- Kiek rimtai reikėtų vertinti tokias vienos ir kitos šalies lyderių kalbas?

- Manau, kad iš V.Zelenskio pusės tai yra tam tikri prevenciniai dalykai. Sakyčiau, specifinė prevencinė politika, demonstruojanti, kad Kijevas turi „vaistus" nuo bet kokio Rusijos bandymo dar kartą agresijai prieš Ukrainą išnaudoti Baltarusiją.

Tai ypač aiškiai matosi iš ukrainiečių veiksmų prieš Krymą ir į jį vedantį sausumos kelią. Faktiškai nuolat apšaudomas artilerija ir atakuojamas dronais pusiasalis yra atsidūręs apsuptyje, o benzinas parduodamas pagal talonus. Be to, netyla kalbos apie galimas atakas tiek prieš Krymo tiltą, tiek prieš patį pusiasalį.

Taip pat galima įžvelgti keršto elementus - už tai, jog 2022 m. A.Lukašenka puolimui prieš Kijevą leido panaudoti savo šalį.

Galiausiai V.Zelenskis tiesiai šviesiai pareiškė, jog jeigu bus bandoma veikti iš kaimyninės šalies teritorijos, jie ne tik atsakys jėga, bet ir turi politinį lyderį - Sviatlaną Cichanouskają - kuria galėtų mėginti pakeisti ilgokai valdžioje užsibuvusį A.Lukašenką. Sakyčiau, tokių parodomųjų priemonių Minskui turėtų pakakti.

Visgi drįsčiau prognozuoti, kad, bent jau šiandieninėje situacijoje, toliau prevencijos nebus nueita, nes naujo karinio konflikto nereikia nei ukrainiečiams, nei baltarusiams. Nors Baltarusija negali pasigirti išskirtiniais kariniais pajėgumais, beveik 10 mln. gyventojų turinti šalis nesunkiai galėtų mobilizuoti milijoną vyrų.

Tačiau tai, prisiminus, jog bendra šalių siena, palei kurią įrengta nemažai įtvirtinimų, yra apie 900 km, Ukrainai taptų papildomu iššūkiu, verčiančiu pasienyje laikyti ne mažiau kaip korpusą karių.

Paprastai korpusas susideda iš 2-4 ir daugiau divizijų (tarp jų 1-2 šarvuočių ir tankų), kitų ginkluotųjų pajėgų rūšių, kovinės paramos ir užnugario dalinių bei padalinių.

Juolab kad ir jis, ir Oleksandras Syrskis jau pasimokė, ko verti žaidimai su veržimusi į Kursko sritį ir panašiai. Tai - beviltiškai iššvaistytas resursas, kuris turėjo būti panaudotas kitoje vietoje.

Be to, kariniu būdu pakeisti valdžią Baltarusijoje ukrainiečiams būtų taip pat sudėtinga, kaip jėga amerikiečiams ją pakeisti Irane. Todėl nemanau, kad jie tam ryžtųsi ir kad tą reikėtų daryti.

- Gyvename tokiais laikais, kai netrūksta provokacijų ir naujų karų siekiančių veikėjų. Darant hipotetinę tokio konflikto tikimybę, kokią matytumėte jo eigą?

- Kaip jau minėjau, abi šalys pasienyje įrengė efektyvius inžinerinius įtvirtinimus, pro kuriuos greitai prasiveržti nepavyktų, todėl aktyvūs veiksmai ant žemės yra mažai tikėtini.

Beje, ne kartą rekomendavau Lietuvos gynybos vadovams nuvažiuoti į Ukrainą ir pažiūrėti, kaip turi atrodyti tikri inžineriniai įtvirtinimai, kurių su Lauryno Kasčiūno „dantimis" net lyginti negalima.

Kita vertus, pastaruoju metu baltarusiai dar aktyviau fortifikuoja pasienį ir uždarė prieigą į miškus palei Ukrainos sieną. Gali būti, kad tai susiję ne tik su naujų įtvirtinimų statyba, bet ir su privažiavimo kelių tiesimu.

Jeigu visgi būtų nuspręsta pulti iš Baltarusijos pusės, tam turėtų būti paruošti efektyvūs priėjimai prie sienos, nutiesti naftotiekiai transporto priemonėms ir t.t.

Teoriniu požiūriu Maskvai galimybė vėl išnaudoti Baltarusiją atakoms prieš Ukrainą turėtų atrodyti įdomiai ir patraukliai, tačiau tai pabandę padaryti rusai netrukus atsiremtų į tokias užkardas, su kuriomis šiuo metu susiduria fronto linijoje.

Ukrainiečiams šiandien bandyti testuoti rusų pajėgumus Baltarusijoje irgi atrodo nepriimtina, nors demonstracinius pasirengimus jie padarė. Pasiėmė S.Cichanouskają, organizavo karinės robototechnikos pajėgas, tačiau vargu ar bus nueita toliau.

Ir viena pagrindinių priežasčių yra politinė - gerėjantys Vašingtono ir Minsko santykiai. Tol, kol ukrainiečiai yra priklausomi nuo Amerikos tiekiamos ginkluotės, akiplėšiškas ir net sakyčiau savižudiškas sprendimas pulti atrodo mažai įmanomas.

- Kam šiandieniniame geopolitiniame kontekste turėtų ruoštis Lietuva?

- Bijau, kad susidurti su hibridinėmis atakomis teks ir mums. Apie tai signalizuoja neaišku kieno dronas, pataikęs į daugiabutį Rumunijoje. Tai tarsi užuomina, kad, jeigu tiekimai į Ukrainą per Juodosios jūros pakrantėje esantį Konstancos miestą tęsis, tokių smūgių gali daugėti.

Lietuvai gali būti užsiminta - toliau šokinėsite bei advokatausite Ukrainai Europos Sąjungoje bei NATO, „pasiklydę" dronai pradės kristi ir pas jus. Tokie politiniai-simboliniai smūgiai, kuriais šiandien, manau, ir bus apsiribota.

Juolab kad Rusijos ekonomika šiandien yra tokios būklės, jog veltis į dar vieną karą su 500 mln. gyventojų turinčiu bloku jai būtų per daug sudėtinga.

Be to, Europos ekonomika pagaliau išsivadavo iš mirtino JAV karinio-pramoninio komplekso glėbio ir veržliai bei su jaunatvišku užsidegimu pradėjo savo pramoninių-karinių kompleksų gaivinimą ir statybas.

Galiausiai negalima pamiršti Kinijos pozicijos Ukrainos-Rusijos karo atžvilgiu ir kinų interesų eksploatuoti europinę rinką. Todėl ne vieną kartą girdėjome Pekino pareiškimus Maskvos atžvilgiu, kuriais buvo siekiama tiek apriboti smūgius Kijevui, tiek užkardyti galimą konfliktą su Europa.

Pekinas kuria europiečiams, įskaitant ir lietuvius, taip reikalingą atsvarų sistemą, kurią prieš keletą metų nesėkmingai bandė torpeduoti „didysis Lietuvos anūkas".