Kibimas į plaukus, spardymasis, prakirsta lūpa, apkandžiota ranka ir ašarinių dujų srovė į veidą - taip pasakota apie dėl grąžinamų basučių įsiplieskusį konfliktą.
Pirkėja ir apsaugos darbuotoja rodė pirštais viena į kitą, o teismai situaciją vertino visiškai skirtingai, kol galutinio taško nepadėjo Aukščiausiasis Teismas.
Grąžino teisę į pareigas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) ketvirtadienį nusprendė, kad apsaugos tarnybos darbuotoja D.B. yra neteisingai nuteista dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir piktnaudžiavimo.
Panaikinta jai skirta 5000 eurų bauda ir teisės atėmimas dirbti apsaugininke trejus metus.
Paliktas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo byla buvo nutraukta nustačius baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę - profesinių pareigų vykdymą.
Bylos duomenimis, incidentas įvyko 2023 m. balandžio pabaigoje, apie 16 val., sostinės prekybos centro parduotuvėje, kai saugos tarnybos darbuotoja tramdė pirkėją, atnešusią grąžinti basutes.
Dėjo antrankius
Kaip pernai nustatė Vilniaus apygardos teismas, apsaugos darbuotojai buvo pranešta, kad pirkėja, sukėlusi konfliktą dėl atsisakymo priimti jos nupirktą avalynę, pardavėjai apdraskė ranką.
Moteris neklausė apsaugininkės reikalavimų išeiti iš parduotuvės, elgėsi agresyviai, tęsė konfliktą, filmavo pardavėjas ir apsaugos darbuotoją, laikydama telefoną jai arti veido.
D.B. pareikalavo nutraukti filmavimą ir ranka nustūmė telefoną, bet pirkėja sugriebė apsaugininkei už plaukų ir tempė iki pati buvo pargriauta ant žemės.
Parduotuvės klientė spjaudėsi, spardė D.B. kojas, todėl buvo nuspręsta uždėti antrankius.
Anot teismo, moteris to padaryti neleido, sudavė D.B. į veidą ir prakirto lūpą, įkando kitam apsaugos darbuotojui į ranką. Tuomet apsaugininkė, įspėjusi pirkėją, nusprendė panaudoti ašarines dujas.
Teismas paneigė pirkėjos versiją, kad apsaugos darbuotoja vartojo jai skirtus necenzūrinius žodžius, grasino susidoroti, neleido jai kalbėti ir pan.
Buvo nustatyta, kad D.B. su pirkėja elgėsi pagarbiai ir siekė išklausyti abi konfliktuojančias puses.
Nematė teisėto pagrindo
Vilniaus apygardos teismas į byloje išdėstytas aplinkybes pažvelgė kitaip. Buvo nuspręsta, kad D.B. be teisėto pagrindo, panaudodama fizinę prievartą prieš pirkėją, viršijo įgaliojimus.
Teismas sutiko su išvada, kad pirkėjos veiksmai buvo nekorektiški, situaciją dėl avalynės grąžinimo ji su pardavėjomis aiškinosi pakeltu tonu, reiškė pasipiktinimą bei nepasitenkinimą darbuotojų elgesiu, nagais perrėžė pardavėjai ranką, tačiau nusprendė, kad tai nebuvo daroma tyčia.
Kartu buvo paneigta apylinkės teismo nustatyta aplinkybė, kad pirkėja sugriebė apsaugos darbuotojai už plaukų.
Konstatuota, kad pirkėja viešosios tvarkos nepažeidė, o D.B. prievartą pradėjo naudoti, kai moteris nekėlė jokios grėsmės.
Buvo nustatyta, kad apsaugos darbuotoja, nusprendusi be teisėto pagrindo sulaikyti parduotuvės klientę, ranka tyčia sudavė jai į pilvą, po to pargriovė ant grindų, spyrė į įvairias kūno vietas, tampė už plaukų, tyčia purškė dujų į veidą.
Pirkėjos versijos nepatvirtino
LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisiškai motyvuotą išvadą, kad apsaugos darbuotojos fizinė prievarta panaudota esant tarnybiniam būtinumui ir tik tiek, kiek to reikėjo pareigoms įvykdyti, siekiant apsaugoti save nuo gresiančio pavojaus sveikatai ir užtikrinti viešąją tvarką parduotuvėje.
LAT pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas selektyviai vertino įrodymus ir jų pagrindu padarė neteisingas išvadas, išskirtinę reikšmę suteikdamas pirkėjos parodymams.
Pastebėta, kad liudytojų, parduotuvės bei apsaugos darbuotojų, parodymai bei kiti įrodymai nepatvirtina pirkėjos versijos, o kartu apygardos teismas, neišdėstydamas jokių motyvų, paneigė išvadas dėl pačios moters tyčinių smurtinių veiksmų bei viešosios tvarkos pažeidimo.
Be to, apygardos teismas, spręsdamas baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės klausimą, nesilaikė kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos.