1 nuotr.Prieš tris mėnesius kai kuriems įtakingiems Lietuvos veikėjams paskelbus, kad Lietuva galėtų suteikti savo teritoriją JAV kariniams veiksmams prieš Iraną, kilo aštrios diskusijos ir galiausiai minties atsisakyta, juolab kad amerikiečiai nepateikė atitinkamo prašymo.
Tačiau vis tiek į konfliktą velsimės - Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijos Seimo prašo leisti iki 40 asmenų vykti į Hormūzo sąsiaurį.
Ministerijos Seimo prašo įtvirtinti teisinį pagrindą siųsti į tarptautines jūrinio saugumo ir laivybos laisvės užtikrinimo operacijas Hormūzo sąsiauryje iki 40 Lietuvos kariuomenės karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.
„Iranui užminavus Hormūzo sąsiaurį ir pradėjus puldinėti juo plaukiančius komercinius laivus, buvo sutrikdyta tiek Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje, tiek tarptautinėje paprotinėje teisėje įtvirtinta laivybos laisvė sąsiauriais. Laivybos laisvės sutrikdymas lėmė ekonominius iššūkius tarptautiniu mastu, kylančias naftos produktų kainas. Tarptautinėje bendruomenėje imta ieškoti sprendimų užtikrinti laivybos laisvę ir civilinių laivų saugumą.
Reaguodamos į susidariusią situaciją, Jungtinė Karalystė kartu su Prancūzija 2026 m. kovo 19 d. paskelbė bendrą šalių vadovų deklaraciją dėl laivybos laisvės Hormūzo sąsiauriu atkūrimo. Prie šios deklaracijos prisijungė ir Lietuva. Gegužės 12 d. vykusiame 38 valstybių gynybos ministrų susitikime išreikšta parama būsimai gynybinio pobūdžio daugianacionalinei karinei misijai Hormūzo sąsiauryje. Šios misijos karinis planavimas numato išminavimo laivų ir komandų, pajėgų apsaugos, žvalgybinių ir gynybinių pajėgumų poreikį", - dėstoma projekto aiškinamajame rašte.
Reaguodamos į situaciją ir siekdamos sudaryti sąlygas laisvai laivybai Hormūzo sąsiauriu, JAV pradėjo tam skirtą kampaniją. Balandžio pabaigoje per JAV ambasadą Vilniuje buvo gautas kvietimas Lietuvai prisijungti prie jos. Kampaniją sudarys du dėmenys - politinis ir karinis. Politinis dėmuo bus skirtas diplomatinių atsako priemonių koordinavimui ir įgyvendinimui užtikrinti, jam vadovaus JAV valstybės departamentas. Karinis dėmuo bus tarptautinė operacija, skirta laivybos laisvei ir kariniam koordinavimui užtikrinti, prie jos ir ketina jungtis Lietuva.
„Vakaro žinios" primena, kad kovo pradžioje Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras pareiškė, jog Lietuva galėtų padėti JAV operacijoms prieš Iraną, suteikdama savo teritoriją.
„Tai gali būti palaikymas, gali būti ir mūsų teritorijos suteikimas bombonešiams, naikintuvams, nes kai kurios šalys atsisakė ir žinom kurios", - teigė R.Vaikšnoras, kurį palaikė kai kurie kiti įtakingi mūsų politikai. Tiesa, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas iškart pridūrė, kad Lietuva nėra sulaukusi prašymo iš JAV pagelbėti konflikte su Iranu. Todėl diskusijos šiuo klausimu užvirė, bet greitai ir atvėso.
Dabar ministerijos, norinčios, kad mūsiškiai vyktų į Hormūzo sąsiaurį, tvirtina, kad tai visiškai nesusiję su mūsų kišimusi į karą su Iranu.
„Atkreiptinas dėmesys į tai, kad abi šios tarptautinės operacijos būtų nesusijusios su JAV ir Izraelio prieš Iraną vykdoma karine kampanija", - tikina projekto iniciatoriai.
