Teisingumo ministerija pritaria parlamentarių Birutės Vėsaitės bei Orintos Leitupės iniciatyvai drastiškai didinti baudas už naudojimąsi prostitučių paslaugomis.
Projektu siūloma reikšmingai padidinti administracines baudas asmenims, kurie naudojasi prostitucijos paslaugomis: nustatyti baudą nuo 1 000 iki 1 600 eurų, o už pakartotinį nusižengimą - nuo 1 600 iki 3 500 eurų (dabar nuo 90 iki 140 eurų, pakartotinai - iki 300 eurų).
„Šio įstatymo projekto rengimą paskatino būtinybė sustiprinti valstybės taikomas sankcijas už atlygintinį naudojimąsi prostitucijos paslaugomis. Galiojantis administracinės atsakomybės modelis, numatantis nedideles baudas prostitucijos pirkėjui, neatlieka pakankamos prevencinės ir atgrasomosios funkcijos, nes nesudaro realaus ekonominio barjero prostitucijos paklausai, neformuoja aiškios visuomenės netolerancijos seksualinio išnaudojimo reiškiniui ir neužtikrina veiksmingos kovos su prostitucijos rinka.
Europos valstybių praktika rodo, kad efektyviausias būdas mažinti prostitucijos mastą yra kryptingas poveikis paklausai. Švedijos, Norvegijos, Islandijos ir Prancūzijos taikomi modeliai grindžiami principu, kad seksualinių paslaugų pirkimas nėra neutralus veiksmas - tai veiksmas, palaikantis išnaudojimo, smurto ir prekybos žmonėmis struktūras. Atitinkamai šiose valstybėse prioritetas teikiamas ne paslaugas teikiantiems asmenims bausti, o paklausą formuojančių asmenų atsakomybei griežtinti.
Lietuvoje prostitucijos paklausa išlieka stabili, o socialinis pažeidžiamumas pastaraisiais metais didėja dėl karo Ukrainoje sukeltų migracijos srautų, augančių pragyvenimo kaštų ir socialinės atskirties. Tai sudaro palankias sąlygas prostitucijos tinklų plėtrai ir pažeidžiamų asmenų įtraukimui į išnaudojimo aplinką. Prostitucijos rinkoje vis dažniau atsiduria nepilnamečiai, pabėgėliai, priklausomybių turintys asmenys, socialinės rizikos šeimų nariai ir kitos pažeidžiamos grupės.
Atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis didina lytiškai plintančių infekcijų, įskaitant žmogaus papilomos virusą (ŽPV), plitimo riziką visuomenėje, o tai lemia ilgalaikes neigiamas pasekmes visuomenės sveikatai, įskaitant padidėjusią gimdos kaklelio vėžio riziką", - teigia projekto iniciatorės.
Anot jų, projektu siekiama ne bausti pažeidžiamus asmenis, atsidūrusius prostitucijoje, bet nukreipti valstybės poveikį į tuos, kurie savo veiksmais palaiko ir finansuoja seksualinio išnaudojimo rinką.
Projektas grindžiamas principu, kad veiksminga prostitucijos prevencija prasideda ne nuo baudimo tų, kurie yra pažeidžiami, o nuo realios atsakomybės taikymo tiems, kurie kuria paklausą ir palaiko išnaudojimo sistemą.
Teigiama, kad dabartinis teisinis reguliavimas faktiškai neatskiria prostitucijoje atsidūrusių pažeidžiamų asmenų nuo prostitucijos pirkėjų, nors jų teisinė ir socialinė padėtis yra iš esmės skirtinga.
Teisingumo ministerija iniciatyvai pritaria: „Projektas orientuotas į prostitucijos paklausos mažinimą ir administracinių sankcijų prevencinio poveikio stiprinimą. Tikimasi, kad griežtesnė atsakomybė prisidės prie kovos su seksualiniu išnaudojimu ir prekyba žmonėmis."