Nedejuokim ir neverkim - Lietuvoje laisvo žodžio, kiek Rokiškio rajono Pakriaunių kaimo užliejamose pievose pražydusių purienų.
Kriaunos upės potvynio vandenims pasitraukus, pavasaris rankoves pasiraitojęs pasitiesia neišpasakyto grožio kokio hektaro pločio kilimą - žiūri išplėtęs akis ir jauti, kaip svaigsta galva.
Svaigsta galva, palyginus su praeitimi, ir nuo laisvo žodžio gausos kasdienio gyvenimo pievose. Laisvą žodį pasiganyti išleidžia užsienio privataus kapitalo portalai „Delfi", „15min", „Verslo žinios", „Alfa", vietiniai prenumeruojami portalai ir privatūs tele ir radijo kanalai-stotys, savo elektroniniuose puslapiuose reiškiasi žurnalistai.
Ar valstybė pančioja jų skelbiamą laisvą žodį? Supančioti norėtų politikos vėjų perpūstas, it savo urvą saugantis seimūnas, silpnokai savo kėdėje besijaučiantis meras, pusmeris. Valstybė, kaip senais glavlito laikais, į privačius reikalus nesikiša.
Tik mums atrodo, kad laisviausias žmogus yra privataus kapitalo žiniasklaidos savininkas. Samdyto žurnalisto laisvė yra jo valioje, bet ir privataus kapitalo žiniasklaida turi paisyti politinės, ideologinės, teisinės valstybės sanklodos. Absoliučiai laisvas esi savo mintyse, kai vienas pats braidai po purienų nupiltus upės pakrančių slėnius. Išleidi mintį pasivaikščioti, netenki laisvės.
Privataus kapitalo žiniasklaida suka galvą, kaip išsilaikyti laisvo žodžio perpildytoje rinkoje, kad galėtum padoriau atsilyginti aukštos profesinės markės žurnalistams, redaktoriams.
LRT vadovų toks, dažnai gniuždantis, rūpestis neslegia. Neperdėsiu sakydamas, kad 650 LRT darbuotojų gyvena Rojaus malonėje - valstybė iš sunkiai uždirbtų mokesčių atseikėja 80 milijonų eurų ir jie yra viskuo aprūpinti ir pasotinti.
Maždaug tiek darbuotojų kasdien triūsia Sveikatos, Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijose. Perpus mažiau specialistų dirba vyriausybėje, Seime.
Kiekviena iš šių biudžetinių įstaigų kasmet ant stalo gali išdėlioti nuveiktus darbus valstybės ir tautos gerovei, gali išdėlioti suplanuotus ateities darbus.
Kokiais tautos ir valstybės labui nuveiktais darbais galėtų pasigirti LRT? Užsienio radijo stotys garsėja pasaulinio lygio simfoniniais orkestrais, tokio pat lygio chorais, pavyzdžiui, Berlyno radijas.
LRT nevaldo milijardų, bet, profesionaliai susitvarkius savo ūkį, lėšų pakaktų suburti nedidelės aprėpties profesionalų teleteatrą, savo folkloro grupę, savo orkestrą. LRT - plikas kaip tilvikas, didžiausią rūpestį sutelkęs žaidimams, serialams, pabiroms laidelėms.
Nematyti profesionaliai nuausto televizijos ir radijo audinio, kurio margi raštai džiugintų akį ir glostytų sielą.
Graudu žiūrėti, kaip Seime politikai, visuomenininkai, ministrai, žurnalistai daužo krumplius ginčydamiesi, kaip turėtų dirbti LRT, kad patenkintų valstybės ir tautos lūkesčius.
„Valdžia nori užgrobti ir politizuoti LRT", „varžo žodžio laisvę", „šalin rankas" ir t.t. Rašomi skundai Briuseliui, Venecijos komisijai. Aršiai deramasi, kas galėtų dirbti LRT taryboje ar valdyboje.
Priregzta tiek politinių kebeknių, kad nesutilptų didžiausiame Vilniaus sąvartyne.
Po didelės aprėpties maskuotės priedanga slepiasi kėslai - paleisti vėjais visą vyriausybę, koaliciją ir išsirinkti naują valdžią. Ir tuomet bus laisva it padangių paukštė LRT, pati valstybė ir tauta. Patys mitingai daugeliui tapo nemokama atrakcija, šiaip gan linksma ten pasibūti.
Visos kebeknės pasibaigtų prie LRT vairo stojus išmintingam, Dievo pateptam, didžiulę patirtį nepriklausomos žiniasklaidos erdvėse sukaupusiam vadovui. Išmintis, talentas, patirtis sudėliotų, išgrynintų, išpolitizuotų svarbiausius darbus pertvarkant pačią LRT, metų metais susiklosčiusią ir suragėjusią struktūrą.
Nes dabar labai dažnai regi, kaip LRT devyni vilkai vieną bitę pjauna - privačiose struktūrose tokios pat aprėpties laidas rengia perpus mažiau darbuotojų.
Atėjo laikas atsisakyti trumpinio LRT, nustoti elerčiuotis ir tapti Lietuvos televizija ir Lietuvos radijumi. Tebūna ta naujoji Lietuvos televizijos ir radijo taryba, valdyba.
Išmintingam, naujam konkursą laimėjusiam vadovui naujoji Taryba ir valdyba galėtų tapti rimtais pagalbininkais kūrybiškai pertvarkant, atnaujinant sustabarėjusią, įvairaus raugo ir kvapo prielipomis it erkutėmis aplipusią struktūrą. Nemažai broko prisikaupę ir laisvo žodžio kūrybos virtuvėje.
Apsivaliusi ir išsivaliusi LRT atgautų tikrąją savo pašauktį - ne vadintis kaip iki šiolei, o tapti tikru visuomeniniu laisvo žodžio transliuotoju.
Išsivalyti ir apsivalyti reikia ne ką kitą, o tai, kaip atgauti savigarbą - juk turint galybę gabių žurnalistų laidoms vesti kviestis brangiai apmokamus pašaliečius, rodo transliuotojo negalią.
Ar galite įsivaizuoti „Lietuvos ryto" žurnalistus rašančius ir „Respublikos" priedui ar „Vakaro žinioms". Abu vadovai greičiau nušoktų nuo Gedimino pilies bokšto nei su tuo susitaikytų.
Į plačias diskusijas visuomenei rūpimais klausimais galima ir net būtina pasikviesti ir kitų redakcijų iškilius žurnalistus, pavyzdžiui, „Žinių radijo".
Kur rasti žmogų, kurio talentas, išmintis ir patirtis Lietuvos televizijai ir radijui išeitų į sveikatą?
Toks žmogus labai profesionaliai kūrybiškai vadovauja vienam privačiam portalui.
Jo vardas Vaidotas, o pavardė Beniušis. Geresnio kandidato mano patyrusi akis žiniasklaidos lauke nemato.
Reikia ne patyrusio valdininko, o pūdą druskos suvalgiusio ir didybe nesusirgusio talentingo plunksnos darbininko.
Išdrįsk ir laimėk. Laisvas ir švarus Lietuvos tele ir radijo žodis ims laigyti po žydinčias gyvenimo pievas.
LRT įstačius į valstybės ir tautos stiprinimo vagą, būtų smagu nerti į didžiosios politikos vandenis.