Valentinas Mazuronis negailestingas dabartinei valdžiai

Greičiausiai taip bus pasireiškusi realioji politinė valdžia, užgyvenusi valstybinių jėgos struktūrų paramą.

Gyvai besidomintis viešu gyvenimu Valentinas MAZURONIS, turintis Seimo nario, europarlamentaro ir aplinkos ministro patirties, neabejoja, kad, be atitinkamų užnugario „tankų", generalinė direktorė su „profesionaliomis" žurnalistėmis nedaug ką padarytų.

- Ką esat išsitaręs apie vadinamąjį nacionalinį transliuotoją, kad įtikote net vyskupui Jonui Kauneckui, kuris dėl kritikos kultūrininkų protestams buvo maišomas su žemėmis?

- Man atrodo, kad situacija LRT tam tikra prasme primena bendrą situaciją Lietuvoje, o kalbant apie LRT, joje net nekvepia žodžio laisve, kurią jie deklaruoja ginantys.

Manau, kad grupė, kuri yra užvaldžiusi LRT ir kuriai vadovauja ar atstovauja dabartinė generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, gina savo finansinius ir kitokius interesus bei galimybę išlaikyti poveikį visuomenei. Akivaizdu, kad gražiu kovos dėl žodžio laisvės lozungu pridengiamas visuomenės mulkinimas.

Kita pusė - valdančioji dauguma, mano giliu įsitikinimu, irgi norėtų turėti didesnę įtaką LRT, - tai ir logiška, ir akivaizdu, - todėl jie gina arba atstovauja savo interesams, irgi prisidengdami tokiomis objektyvumo, skirtingų nuomonių atstovavimo tezėmis. Manau, kad mūsų akyse jau visą pusmetį vyksta šitų dviejų grupių kova.

- Tąsyk kur, jūsų nuomone, dingsta visuomenės interesas?

- Žinote, LRT grupė, nuolat kalbanti apie nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą, kvailina visuomenę, nes nepriklausomų televizijų, kaip ir visiškai nepriklausomų valstybių, kaip gryno aukso, pasaulyje nėra ir nebus, - visos jos nuo kažko priklauso.

Ir toji aplinkybė, kad į LRT tarybą narius deleguos nebe politinės partijos ar prezidentas, o visuomeninės organizacijos, visiškai nereiškia, kad bus deleguoti mažiau politiškai angažuoti, negu tie, kuriuos gali skirti politinės jėgos, nes kiekvienas žmogus turi savo pažiūras.

Žinoma, reikia maksimaliai siekti, kad visuomeninis transliuotojas būtų priartėjęs prie gryno aukso, tai yra, kad būtų sukurta tam tikra sistema, užtikrinanti įvairių nuomonių, patinkančių ar nepatinkančių vienai ar kitai pusei, atstovavimą, nes dabar viskas nuvaryta į vieną pusę pagal vadovo norus ar kažkieno nuleistas instrukcijas: esą kas skelbiama per LRT yra tiesa, o visa kita - vos ne antivalstybininkų išmonės.

Tokį žiniasklaidos kanalą finansuoti visuomenei nėra teisinga.

- Jeigu, anot jūsų, vyksta kova dėl politinės galios įtakų, kodėl tokie tylūs prezidento ir valdančiųjų atstovų balsai viešojoje erdvėje?

- Manau, kad socialdemokratai šiandien yra it skystimėlis, - jie gilioje duobėje ir akivaizdžiai nevaldo situacijos, arba valdo ją labai sunkiai.

Ši partija, mano nuomone, savo viduje turinti daug neišspręstų problemų, išgyvena krizę, nors ir bando jas maskuoti tariamą partijos vienybę liudijančiomis neseniai vykusio suvažiavimo nuotraukomis.

LRT atžvilgiu partija arba neturi bendros pozicijos (tai rodo skirtingi jos narių pasisakymai šia tema), arba nesugeba įvertinti situacijos, darančios žalą pirmiausia socdemų partijai, dabartinei vyriausybei, dabartinei valdančiajai daugumai, nes rodo pasimetimą, neryžtingumą ir nesugebėjimą priimti sprendimų, kuriuos jie manytų, kad priimti reikia.

Na, o prezidentas, būdamas valdančiųjų pusėje, ne kartą jau nudegęs, laikosi labai atsargiai. Tai, mano nuomone, irgi yra klaida, nes rodo ir neturėjimą arba negalėjimą išsakyti tvirtos nuomonės.

Manau, kad prezidentas tam tikrais atvejais tiesiog privalo deklaruoti savo nuomonę labai aiškiai, įstatymo numatytuose rėmuose, nepriklausomai nuo to, kaip ji bus sutikta vienos, kitos ar trečios grupės.

Dabar prezidento pozicija primena pasislėpusio po šluota būseną, lūkuriuojant, į kurią pusę nukris obuolys. Galbūt jam tokia laikysena atrodo gudri ar išmintinga, tačiau, mano akimis, tai yra silpnumo demonstracija.

- O ar nepateisintų jų laikysenos tikimybė (o gal ir realybė), kad LRT yra užsitikrinusi specialiųjų tarnybų ar teisėsaugos institucijų užnugarį ir gal net „rekomendacijas"?

- Manyčiau, kad neabejotinai vienoks ar kitoks minėtų grupių palaikymas yra akivaizdus, nes man sunku įsivaizduoti, kad LRT generalinė direktorė, kad ir kokia šauni ji būtų, sugebėtų mobilizuoti tokias pajėgas, organizuojant tokio lygio mitingus ir drąsiai spjaunant į savo tiesioginius viršininkus - LRT tarybą.

Visi tie, kurie atsidūrę šio judėjimo už tariamą laisvą žodį priekyje, ir ta pati Miliūtė, kurios asmenybė niekaip nesiderina su nepriklausomumo sąvoka, man atrodo, jaučia galingą paspirtį, pagaliau tos pačios tarnybos ir saugumo departamentas turbūt čia turi savų interesų, - jų darbas rinkti informaciją ir megzti ryšius.

Taigi, mano nuomone, tas užnugarinis ešelonas, stovintis už to pirminio vadinamųjų profesionalių žurnalistų fronto, ir įgalina juos taip drąsiai ir taip efektingai kovoti su teisėtai išrinkta politine Lietuvos valdžia. Be šios paramos, manau, generalinė direktorė su savo „profesionaliom" žurnalistėm tokio lygio nepatrauktų.

- Klausau jūsų ir galvoju, ar tik šitas nuožmus puolimas nebus politinės galios, kadaise bandžiusios sudoroti prezidentą Rolandą Paksą tęstinumas?

- Prezidento Rolando Pakso nušalinimo, organizuojant valstybinį perversmą pasekmės, mano nuomone, dar nėra išanalizuotos, nors jos pakankamai rimtos ir ilgalaikės.

Tada, man rodos, ir buvo padėtas pagrindas jau tradicija tapusiai takoskyrai: vieni priskyrę save tiesos, šviesos sakymui, jiems nepritariančius nuspyrė į pašalius.

Nors tokių požymių būta ir anksčiau, bet būtent tada visa jėga buvo paleistas šitas rūšiavimo mechanizmas ir jis niekur nedingo. Metams bėgant jis tik stiprėjo, buvo tobulinamas ir būtent dėl jo tokios ryškios „vėžio" metastazės mūsų visuomenėje.

Deja, tenka pripažinti, kad mes neturime politinių jėgų, kurios imtųsi kokios nors pertvarkos, todėl ta grupuotė, kuri yra susicementavusi būtent nuo valstybinio perversmo organizavimo laikų, nuožmiai gina savo interesus: kas - kėdę po minkšta vieta, kas - finansines garantijas, kas - savo įtakas, kas - dar kažkokius tikslus, mano nuomone, mesdami iššūkį valstybės politinei sistemai.

- Sąmokslą prieš Rolandą Paksą laikote didžiojo tautos susiskaldymo pradžia?

- Taip, žinoma, tik ne susiskaldymo, o suskaldymo. Keista ar ne, kad iki šiol nėra aiškaus apibrėžimo, kas tai organizavo, kodėl organizavo.

Žinoma, tame dalyvavo ir vidinės, ir išorinės jėgos, - tai rodo ir kai kurie JAV išviešinti dokumentai. Ir tam tikra prasme tai tęsiasi iki dabar, tų laikų aido įtaka mūsų politinei sistemai, mūsų valstybės vystymosi raidai yra didesnė, negu šiandien apie ją kalbama.

Būtent tada susiformavo tokios, mano manymu, neigiamos tendencijos, kurių atspindžiai ar šešėliai akivaizdžiai prasimuša daug kur.

Man net keista kartkartėmis matyti, kad prezidentas Paksas, jau pasitraukęs iš politikos, vis dar užsipuolamas mūsų dienomis.

Prieš kiek laiko, dalyvaujant kartu su Raimundu Lopata ir Pranu Kūriu vienoje televizijos laidoje apie prezidento nušalinimo procesą, man susidarė įspūdis, kad jie - nekvaili žmonės, viską puikiai supranta ir vis dar bando rasti pasiteisinimų dėl dalyvavimo, mano akimis, tokiame purviname valstybės perversmo veiksme.

- Pradžioje minėjote, kad LRT istorija atspindi bendrą padėtį valstybėje. Kaip ją apibūdintumėte?

- Mano nuomone, palaidos balos efektas šiandien matomas visame kame, pradedant nuo valstybės valdymo institucijų.

Paimkime kad ir nesibaigiančią diskusiją dėl valdančiosios koalicijos: socdemai ją keis ar nekeis, „Nemuno Aušra" (NA) gera ar bloga, - tai kažkoks muilo burbulo variantas, kurį vartalioja visi, bijodami kažką padaryt ar pasakyt.

Man nekyla abejonių, kad ta koalicija nesikeis, nes ji naudinga socdemams.

Jie neturės kito tokio partnerio, kaip NA, kuri taip pigiai parsiduoda: atsisako ministrų postų ir vykdo jų nurodymus, nes išėjimas iš valdančiosios daugumos jai, kaip ir „valstiečiams", reikštų prarasti politinę įtaką, tai yra, prarasti daugiau, negu praranda dabartinėmis sąlygomis.

Kita vertus, lygiai taip pat silpna yra ir opozicija, ji visiškai nepasiruošusi nei perimti valdžią, nei teikti ir ginti svarių pasiūlymų.

Pridūrus prie šių silpnumą demonstruojančių veikėjų prezidento poziciją, jo sakymus ar nepasakymus, valstybės įvaizdį prilyginčiau drebučiams, nors, galima sakyti, kad tokia padėtis netgi turi pliusų, kadangi būdami tokioje fazėje ar būsenoje jie negali priimti ir blogų sprendimų.

Ačiū Dievui, kad geopolitinė padėtis, nors ir sudėtinga, tačiau Lietuvai nėra katastrofiška, nes, priešingu atveju, turint tokią valdžią, turiu galvoje ir Seimą, ir vyriausybę, ir prezidentą, - mūsų valstybė pakliūtų į didelę bėdą.

Šitokia politinės sistemos bejėgystė buvo kuriama daugelį metų ir, sakyčiau, nuo prezidento Pakso nušalinimo.

Išmušant protingų žmonių norą būt politikoje, sudaužant politinių jėgų ambicijas ir galimybes, padarant juos visko bijančiais „čekiukininkais", kuriems nebėra kada galvoti apie valstybę. Ir ką turime?

Valdžią, kuri patogiai įsikirtusi savo krėslų, važinėja valdiškais automobiliais ir yra labai patenkinta savimi, nes dar to gėrio garantuotai likę keli metai iki kitų rinkimų.

Mano akimis, toks valstybės valdymo ir jos tikslų suvokimas tokiu laiku, kokiu gyvename, yra gana pavojingas.

- Apie padėtį valstybėje rėkte rėkia ir sukiužę tiltai, ir nugyventi keliai, ir žmonės, - neseniai baisėjomės, kad Lietuva tapusi bene skurdžiausia šalimi Europoje...

- Kaip čia pasakius? Kartais vakare praeinu Vilniaus senamiesčiu ir matau tiek ir tiek žmonių, užgulusių kavines, restoranus, kad man neatrodo, kad Lietuvoje taip neturtingai gyvenama.

Pabandykit į teatrą gauti bilietą, arba patekti į krepšinio varžybas, kur kelis šimtus bilietai kainuoja - viskas greitai išperkama.

Arba važiuoju pro miestelius ir kaimus, matau: žmonės tvarkosi, statosi, gražina aplinką. Tad dėl gyvenimo lygio abejočiau.

Sutinku, kad esama ir sunkiai besiverčiančių šeimų, tačiau prisiminęs laikus, kai būdamas europarlamentaru nemažai važinėjau po Europą, nesiryžčiau tvirtinti, kad Lietuva gyvena blogiausiai tarp ES valstybių.

- O jums nekyla klausimų, kur mūsų valstybėje dingsta pinigai?

- Kitas dalykas, kur dingsta pinigai. Galėtume paminėti garsiai nuskambėjusį korupcijos skandalą, kuriame įdomiai kyšo Skvernelio ir Starkevičiaus pavardės.

Tikiu, teisėsauga išsiaiškins, kas ėmė tuos kyšius ir kas neėmė, bet esmė yra ta, kad mūsų valstybė tiesiog smaugiama institucijų, kurių pagrindinė paskirtis - uždėti antspaudą ar neuždėti, sakyti: noriu - leidžiu, noriu - ne.

Tokių institucijų, nuo savivaldybių, kur vienas valdininkas ar jų grupė turi teisę priiminėti vienokius ar kitokius sprendimus, iki ministerijų, su jas tirštai aplipusiais dariniais, yra gausybė.

Jų sąveikavimas be aiškiai apibrėžtų kriterijų yra korupcinės valstybės kūrimo ir gyvavimo pavyzdys.

Ir žinote, ką? Pastaruoju metu, šio didžiulio korupcinio skandalo fone, negirdėjau nė vieno valstybės atstovo, kuris pasakytų, kad iš tikrųjų reikia peržiūrėt visą sistemą, bandant išsiaiškinti ir panaikinti korupcijos prielaidas.

Taigi, Lietuvoje pinigai niekur nedingsta, jie tik iš vienos kišenės persikelia į kitą. Korupcinė sistema puikiai veikia ir niekas nekelia klausimo, o kodėl taip atsitiko, kad aukščiausio lygio politikai, ministrai ar net buvęs Seimo pirmininkas, ar dar kas nors iš aukštų asmenų vienaip ar kitaip buvo į ją įtraukti.

Šitos bylos paskatinti ar katalizuoti valdžios atstovai, manau, privalėtų pažiūrėti sistemiškai: ei, ar tikrai tik vienoje vietoje toji sistema „įdomiai" dirbo tris dešimtmečius? Negi kitur - vien tik šventieji? Juk taip nėra, tačiau tokių klausimų niekas net nekelia, ir tai rodo mūsų valdžios - nuo prezidento iki vyriausybės - negebėjimą valdyti.

- Ir niekam nė motais, kad gal geriausia išeitis būtų panaikinti išsigimusį transliuotoją LRT?

- Manau, kad tas klausimas diskutuotinas, juo labiau, kad jei turim visuomeninį transliuotoją, jo skaidrumą, efektyvumą ir atsakomybę visuomenei turėtų garantuoti ir atitinkama teisinė sistema.

Dabar neaišku, kas iš tikrųjų valdo mokesčių mokėtojų išlaikomą radiją ir televiziją, galingą žiniasklaidos struktūrą, kas jai daro įtaką, kas ja manipuliuoja, jei šiandienė LRT vadovybė yra paskelbusi karą LRT tarybai, kuriai tarsi turėtų būti pavaldi.

O toji taryba - irgi stovi kaip nekalta mergelė lauko vidury ir uostinėja ramunes, nesugebėdama nieko iš esmės pakeisti.

Tai rodo, kad visa struktūra, kuri, mano manymu, itin dosniai finansuojama, šiandien valdoma ne viešai matomų, o povandeninių grupuočių ar institucijų, sėkmingai prisidengiant visuomeninio transliuotojo ar laisvo žodžio mantra.

Tad jeigu jai bandanti pasipriešinanti grupė, kurią šiandien atstovauja valdančioji dauguma, nepasieks vienokių ar kitokių užsibrėžtų tikslų, tai bus įrodymas, kad šiandien Lietuva valdoma ne politinės jėgos, esančios Seime, o būtent kažkokios kitos giluminės galybės.