1 nuotr.Visuomenės gyvenimas smarkiai pasikeitė, kaimai nyksta, vis daugiau žmonių keliasi gyventi į miestus.
O kaimiškas gyvenimas toks: jei turi sodybą, atleki iš miesto pailsėti. Kadais vaikai vasaras praleisdavo kaimuose pas močiutes ir senelius, ten matydavo, kaip auginami gyvuliai, skaičiuodavo viščiukus, triušiukus, padėdavo senelei iš ganyklos į namus parnešti šviežio pieno.
Šiandien įgūdžių vaikai mokosi stovyklose, tiesa, jau mokamai.
Per edukacijas pažįsta ūkinius gyvulius. Sakysite, gyvenimas keičiasi ir nieko čia nepadarysi.
Bet vasarą matant vaikus ant asfalto, iš tiesų supranti, kad ankstesnės kartos buvo laimingesnės.
Vasaros - kaime, kur gamta švari, kur nuolatinis judėjimas ir jokių kompiuterių, planšečių.
Po vasaros vaikai kūno kultūros pamokose rodydavo įspūdingus rezultatus, nes buvo sutvirtėję dėl fizinio aktyvumo kaimuose.
O dabar - jei šeimos turi pinigų, tai vaikai ilisisi užsieniuose, prie jūros, stovyklose, o jei skaičiuoji kiekvieną centą, nekokia ta vasara.
Na, bet čia tik mano nuomonė.
Gal kažkas pasakys, kad dabar labai gerai. Ir ta karta „nuo karvės uodegos" nieko nesupranta...
