Jaunikliu būdamas vis galvoji patapsiąs kokiu nors svarbuoliu. O paskui paaiškėja, kad svarbiausia yra turėti gerą striukę, normalų kraujospūdį ir žmogų, su kuriuo galima piktintis dabartine karta.
Galiausiai nustembi sužinojęs, kad dabartinė karta apie tave galvoja lygiai tą patį, ką tu kažkada galvojai apie savuosius senius. Ir matyte matai suvaidintus ir būsimus vaidmenis tuose laipteliuose į dangų.
1. Liepia nešti portretą - esi vaikas.
2. Liepia nešti vainiką - jau paaugai.
3. Liepia nešti gėles - esi jaunas, vikrus ir dar nesupranti, kuo visa tai baigsis.
4. Liepia nešti karstą - esi didelis ir stambus vyriokas.
5. Liepia vairuoti pirmąjį automobilį kolonoje - jau laikomas atsakingu žmogumi.
6. Liepia pasakyti kalbą - pradedi senti ir galvoja, kad jau turi ką prisiminti.
7. Liepia nešti kryžių - esi senis pikta fizionomija, bet dar tinkamas naudojimui.
8. Liepia stovėti garbės sargyboje - nes vis tiek daugiau nelabai kur skubi.
9. Liepia tik ateiti - vadinasi, tavęs jau gaili.
10. Nebeliepia nieko nešti ir nieko daryti - esi gerbiamas veteranas.
11. Tavęs klausia, ar nereikia kėdės.
12. Tavęs klausia, ar nereikia parvežti namo.
13. Tavęs klausia, ar išvis atėjai savo kojomis.
14. Tave atveža ir vis klausia, ar nešalta.
15. Tave palydi iki vietos.
16. Tave neša.
Ir ateina išmintis. Supranti, kad nešiojai sunkesnius daiktus už portretą ar kryžių. Savo didenybės svarbą, nuoskaudas, ambicijas, skolintus įsitikinimus, svetimas nuomones ir baimę pasirodyti mažiau išmintingu. Daugelį su visu tuo bagažu ir užkasa.
O kiti senatvėje po truputį vežimą iškrausto. Pirmiausia išmeta tai, ką apie juos galvoja kaimynai. Paskui - ką galvoja valdžia. Dar vėliau - ką apie tave galvoja giminės. Ir netikėtai nušvinta - patys apie save galvojom irgi gerokai daugiau, negu reikėjo.
Todėl seni žmonės kartais atrodo keistai linksmi. Nes jie, žiūrėdami bėgančius voverės rate, žino paslaptį - tavo telefono su slaptais laiškeliais niekas pirštu nebeatrakins ir nieko neišsineši, net pižama lieka. Gyvenimo pareigybės apraše aiškiai nurodyta: „Gulėti ramiai ir netrukdyti procesui."
Ir tada paaiškėja, kad šešioliktas punktas nėra baisus. Tai tiesiog pirmas kartas, kai nieko nebereikia nešti pačiam. O jei vieną dieną tave neša - vadinasi, pagaliau gali ramiai gulėti ir nebeklausyti visų tų nesąmonių, kaip reikia gyventi.