Turime gerbti antisovietinę rezistenciją ir ypač Birželio sukilimą. Pirmiausia todėl, kad jis labiausiai puolamas priešiškos antivalstybinės propagandos.
1941 m. Birželio sukilimas siekė atkurti nepriklausomybę ir nuplovė gėdą, kad 1940 metais nepasipriešinome sovietams.
Kadangi tuo pačiu metu Lietuvą okupavo naciai ir pradėjo žydų žudynes, Birželio sukilimas iki šiol dalies žmonių laikomas kontraversišku ar net kaltu dėl Holokausto.
Taip nėra. Holokaustą vykdė naciai su kolaborantais, kuriuos visi pagrįstai smerkiame.
Iš tos baimės pagerbti sukilėlius Seime nenorėta įtraukti Birželio sukilimą pagerbiančios rezoliucijos į posėdžių darbotvarkę. Tiesiog niekaip.
Todėl buvo imtasi kraštutinės priemonės - buvo renkami Seimo narių parašai, reikalaujantys birželio 23 dieną svarstyti šį klausimą.
Deja, liko BAIMĖ IR DREBĖJIMAS. Socialdemokratai gėdingai išsigando net svarstyti rezoliuciją, kuria pagerbiamas Birželio sukilimas.
Frakcijos nariams griežtai liepta atsiimti parašus ir balsuoti už klausimo išbraukimą. Klausimas išbrauktas ir nebuvo net svarstomas, nepaisant to, kad net 47 Seimo nariai pasirašė už tai, kad jis būtų svarstomas.
Kodėl taip bijoma net svarstyti Sukilimo atmintį? Kodėl bijoma net konferencijos šia tema? Esą piktinsis užsienio partneriai. Tai yra neįtikėtinas stuburo ir savigarbos neturėjimas.
Lietuva turi garbingą laisvės kovų istoriją ir joje svarbus yra 1941 metų Birželio sukilimas.
Nacių okupuotoje Lietuvoje buvo kolaboravusių ir prie Holokausto prisidėjusių lietuvių, kuriuos ir valstybė, ir kiekvienas garbingas žmogus smerkia.
Bet tai padarė ne Sukilimas, kuris kaip tik viešai ragino nesiimti jokių represijų.
Visa tai buvo suminėta rezoliucijoje, kurios taip ir nedrįsta svarstyti.
Neleista net pristatyti. Niekada nesu iš arti matęs tokios beprotiškos savo istorijos baimės.
P.S. Po viso šito tik juokas ir gailestis ima klausantis tų kritikų, kurie aiškino, kad rezoliucija saugi, politkorektiška, niekinė ir jos priėmimas nieko nereikštų. Mūsų valdantiesiems ją net išgirsti salėje per baisu.