Estijos ministras: nuklydę Ukrainos dronai – kaina, kurią verta mokėti dėl smūgių Rusijai

Pastaraisiais mėnesiais Kyjivas itin suintensyvino raketų smūgius prieš taikinius esančius giliai Rusijos teritorijoje, kartais už šimtų kilometrų nuo fronto linijos Ukrainoje.

Rusija į tai atsakė sustiprindama elektroninius trukdžius ir kitas priemones, dėl ko kai kurie dronai, ypač atakuojantys Sankt Peterburgo uostą, nuklysta nuo kurso ir sudūžta NATO valstybių teritorijoje.

„Be abejo, mes esame tuo nepatenkinti, bet nesakome, kad Ukraina turėtų sustoti. Tai smūgiai į V. Putino režimo širdį“, – M. Tsahkna sakė britų leidiniui.

Kaimyninėje Latvijoje dėl valdžios atsako į oro erdvę pažeidžiančius dronus kilo politinis skandalas, kuris buvo viena iš priežasčių sukėlusių koalicinės vyriausybės žlugimą gegužės mėnesį.

Oro erdvės pažeidimų taip pat užfiksuota Lietuvoje ir Suomijoje.

Keli Ukrainos dronai nukrito ir Estijos teritorijoje, esančioje arčiausiai Sankt Peterburgo.

Praėjusią savaitę Estija pranešė apie anksčiau rastą Ukrainos droną, kuriame buvo nesprogusi kovinė galvutė su 5 kg sprogmenų.

Rusija kaltina Baltijos šalis tiesiogiai dalyvaujant Ukrainos smūgiuose ir leidžiant jai naudotis savo oro erdve.

Tačiau Estijos diplomatijos vadovas tokius kaltinimus interviu „The Financial Times“ vadino absurdiškais ir teigė, kad tai įrodo, jog Kremlius yra neviltyje.

„Žinome, kad per pastaruosius du su puse mėnesio V. Putino aplinkos tonas pasikeitė – jis nebe toks optimistiškas. Pagrindinė to priežastis yra ekonominė – dėl šitų gilių smūgių“, – sako M. Tsahkna.

Beveik 60 proc. Rusijos naftos eksportuojama per siaurą Suomijos įlanką, pabrėžia britų leidinys.

Degalų trūkumas tapo įprastu reiškiniu visoje Rusijoje.

Neseniai Ukrainos įvykdyti dronų smūgiai prieš naftos infrastruktūros objektus Sankt Peterburge ir Maskvoje padarė didelę gėdą Kremliui ir pakenkė valdžios autoritetui šalies viduje.

Kaip rašė ELTA, penktadienį dėl Ukrainos smūgių ekonominių padarinių Rusijos okupuotame Krymo pusiasalyje paskelbta nepaprastoji padėtis.

Visgi, pasak Estijos užsienio reikalų ministro, per anksti manyti, jog dabar Rusijos prezidentas pasirengęs derėtis.

Atvirkščiai, anot jo, tikėtina, kad dabar V. Putinas užsispirs ir tęs savo strategines klaidas.

Jis pridūrė, kad pastaruoju metu Europos dėtos pastangos užmegzti dialogą su Rusija buvo klaida.

„Pastarąjį mėnesį V. Putinas bandė įtraukti Europą į derybas. Tai daroma siekiant tempti laiką, išnaudoti Europą norint laimėti laiko ir mus supriešinti“, – tikino M. Tsahkna.

Kaip rašė ELTA, neseniai būta trumpų Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko Antonio Costa‘os biuro ir Kremliaus kontaktų diplomatiniu lygiu, siekiant atverti ryšio kanalus su Maskva.

ELTA primena, kad oro pavojus dėl nuo kurso nukrypusių Ukrainos dronų skelbtas ir Lietuvoje – pastarąjį kartą, gegužės 21 d., Utenos apskrityje.

Tądien pranešta apie du į šalies teritoriją įskridusius dronus. 

Diena anksčiau oro pavojus ir raudonas grėsmės lygis skelbtas Vilniaus apskrityje.

Tai buvo pirmasis toks atvejis atkūrus nepriklausomybę.