Irano užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareiškė, kad surengė pirmąjį susitikimą su Omanu dėl Hormuzo sąsiaurio valdymo nuo tada, kai Teheranas ir Vašingtonas pasirašė preliminarų susitarimą dėl karo Artimuosiuose Rytuose pabaigos.
Iranas ir Omanas tvirtina turintys suverenias teises į šį vandens kelią – gyvybiškai svarbų Persijos įlankos energijos išteklių eksporto maršrutą, kurį Teheranas karo akivaizdoje užblokavo.
„Kelionės į Maskatą metu įvyko pirmasis Jungtinio Hormuzo komiteto posėdis“, – socialiniame tinkle „X“ teigė Irano užsienio reikalų viceministras Kazemas Gharibabadi, nenurodydamas datos.
„Aptardami su sąsiauriu susijusius einamuosius klausimus, apsikeitėme nuomonėmis apie valdymą ateityje“, – pridūrė jis.
Hormuzo sąsiauris yra siauras, tik maždaug 30 kilometrų pločio vandens kelias, skiriantis Iraną ir Omaną.
Šio sąsiaurio ateitis yra pagrindinė kliūtis Teherano ir Vašingtono derybose dėl karo pabaigos.
Iranas svarsto galimybę įvesti „paslaugų mokesčius“, kurie nebuvo taikomi prieš karą, o Jungtinės Valstijos prieštarauja bet kokioms rinkliavoms, teigdamos, kad Hormuzo sąsiauris yra tarptautinis vandens kelias.
Pastarosiomis dienomis Omanas užėmė dviprasmišką poziciją šiuo klausimu.
Praėjusį antradienį po Irano pareigūnų vizito Omanas ir Iranas bendrame pareiškime paskelbė, kad nagrinėja išlaidas, susijusias su sąsiaurio valdymu ateityje.
Tačiau vėliau tą pačią savaitę Omanas užsiminė, kad neplanuojami jokie „praplaukimo mokesčiai“, ir paskelbė apie „laikino jūrų koridoriaus“ atvėrimą netoli savo pakrantės, kuris esą buvo suderintas su Jungtinėmis Tautomis.
Iranas į tai atsakė pareikšdamas, kad praplaukti leidžiama tik koridoriumi, einančiu palei jo paties pakrantę.
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi sekmadienį perspėjo, kad bet koks bandymas pasinaudoti alternatyviais maršrutais gali padidinti įtampą regione.
Tai įvyko paūmėjus karo veiksmams, kuomet Iranas sąsiauryje smogė į komercinį laivą, o Jungtinės Valstijos atsakė smūgiais į taikinius Irano pakrantėje.
Teherano ir Vašingtono susitarimo memorandumas numato, kad „Iranas, konsultuodamasis su kitomis Persijos įlankos pakrantės šalimis ir paisydamas taikytinos tarptautinės teisės bei Hormuzo sąsiaurio pakrantės valstybių suverenių teisių, ves dialogą su Omano sultonatu, siekiant apibrėžti būsimą administravimą ir jūrų paslaugas Hormuzo sąsiauryje“.
Tekste sakoma, kad sąsiaurio perplaukimas turi būti nemokamas „tik 60 dienų“ po susitarimo pasirašymo.
Kas bus pasibaigus šiam laikotarpiui, lieka neaišku.