Švedijos karinės žvalgybos vadovas Thomas Nilssonas mano, kad Rusija greičiausiai kels grėsmę kaimyninėms šalims dar ilgai po prezidento Vladimiro Putino kadencijos pabaigos, pranešė „Bloomberg“.
„Mes nelaikome šios krizės laikina; Rusija pasirinko savo kelią ir kelio atgal nėra. Esame strateginėje konfrontacijoje – gilioje, struktūrinėje ir ilgalaikėje, to negalime atšaukti“, – sakė Th. Nilssonas.
Jo nuomone, Rusijos grėsmė šalims kaimynėms išliks ir pasibaigus V. Putino kadencijai.
Šiaurės šalių nacionaliniai transliuotojai neseniai pranešė apie palydovinius vaizdus, rodančius, kad Maskva stiprina savo karinę infrastruktūrą prie rytinio NATO flango, nors Rusijos valdžia tvirtina, kad ji yra gynybinio pobūdžio.
Th. Nilssonas teigė, kad Rusija planuoja sukurti didesnes, labiau struktūrizuotas karines pajėgas „nuo šiaurės Suomijos iki pat pietų“, bet „kol kas tai daugiausia tik planai“, nes Maskva ir toliau teikia pirmenybę karui su Ukraina.
„Mūsų vertinimu, kai Rusija atgaus reikiamus išteklius ir pajėgumus, ji mėgins įgyvendinti šiuos planus“, – sakė jis.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Švedija ir Suomija įstojo į NATO.
V. Putinas tai ne kartą kritikavo ir perspėjo, kad Maskva atsakydama dislokuos pajėgas.
Pasak Švedijos psichologinės gynybos agentūros generalinio direktoriaus Magnuso Hjorto, dauguma švedų Rusiją laiko mirtina grėsme.