1 nuotr.Vengrijoje antradienį buvo užfiksuotas naujas temperatūros rekordas – 42 laipsniai pagal Celsijų, pranešė šalies meteorologijos tarnyba. Ankstesnis rekordas – 41,9 laipsniai karščio – buvo užfiksuotas 2007 m.
Rekordinis karštis užfiksuotas šiaurės Vengrijoje, netoli sienos su Slovakija esančiame Sėčenio mieste, „Facebook“ tinkle paskelbtame vaizdo įraše teigė nacionalinė orų tarnyba „HungaroMet“.
„Generalinė repeticija“
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono direktorius antradienį pareiškė, kad naujausia karščio banga Europoje yra tik „generalinė repeticija“, o ateityje bus dar blogiau.
„Ateinančios vasaros bus dar sunkesnės“, – prognozavo Hansas Kluge. Jis perspėjo, kad Europa šyla daugiau nei dvigubai spartesniu tempu nei pasaulinis vidurkis, ir teigė, kad karščio bangos nebėra vienkartiniai reiškiniai, o pasikartojančios krizės, kurios tampa vis dažnesnės, stipresnės ir trunka ilgiau.
„Kiekviena vasara, kuriai nesugebame pasiruošti, yra vasara, už kurią mokame žmonių gyvybėmis“, – sakė H. Kluge.
Jis pažymėjo, kad kai kuriuose Prancūzijos miestuose greitosios medicinos pagalbos iškvietimų skaičius išaugo iki 50 proc., o Londone greitosios pagalbos tarnyba užfiksavo didžiausią per vieną dieną iškvietimų dėl gyvybei pavojingų būklių skaičių.
Ispanijos mirtingumo stebėsenos sistema jau apskaičiavo, kad vos per kelias dienas dėl karščio mirė daugiau kaip 300 žmonių. Italija pranešė apie penkis mirties atvejus per 24 valandas.
Pasigedo veiksmų plano
Tačiau H. Kluge taip pat pažymėjo, kad „prevencija veikia“, ir nurodė sėkmingus pavyzdžius. Barselona išplėtė atsivėsinimo punktų tinklą, įtraukdama į jį bibliotekas, visuomeninius centrus, parkus ir vaistines.
Paryžiuje buvo aktyvuota vyresnio amžiaus ir pažeidžiamų asmenų būklės patikros programa ir apribota vieša prekyba alkoholiu.
Italija kai kuriuose regionuose įvedė apribojimus dirbti lauke karščiausiomis dienos valandomis ir nustatė prastovų kompensavimo tvarką, kad darbuotojai neprarastų pajamų.
H. Kluge paragino dėti daugiau pastangų. „Daugiau nei pusė Europos šalių vis dar neturi išsamaus veiksmų plano, kaip mažinti karščio poveikį sveikatai. Tai turi pasikeisti“, – sakė jis.
