1 nuotr.Jungtinės Amerikos Valstijos pradėjo deportuoti migrantus į retai apgyvendintą atogrąžų salyną Ramiajame vandenyne, trečiadienį pranešė salų valstybė Palau.
Vadovaujant JAV prezidentui Donaldui Trumpui, Vašingtonas paspartino pastangas išsiųsti nelegalius migrantus ir prieglobsčio prašytojus bei siūlo perkelti juos į tokias šalis kaip Uganda, Salvadoras ir Ruanda.
Palau, viena mažiausių pagal gyventojų skaičių pasaulio valstybių, sutiko priimti iki 75 deportuotų asmenų pagal gruodžio mėnesį sudarytą ginčytiną susitarimą.
„Gegužės pabaigoje oro uoste pasitikome pirmąjį asmenį, nuvežėme į laikinąją gyvenamąją vietą ir padėjome prijungti telefoną bei įsikurti“, – sakoma naujienų agentūrai AFP atsiųstame Palau prezidento biuro pranešime.
Nepageidaujami migrantai turėtų gyventi ir dirbti šiose naujose šalyse, tačiau deportuotasis į Palau, regis, neplanavo pasilikti.
„Maždaug po dviejų savaičių jis nusprendė nepasilikti“, – teigė Palau prezidento biuras.
Išsamesnė informacija apie vyrą ir priežastis, kodėl jis buvo deportuotas ir kur išvyko iš Palau, lieka paslaptimi.
Tarptautinė migracijos organizacija susitiko su šiuo vyru per trumpą jo buvimą Palau, tačiau jis atsisakė Jungtinių Tautų organizacijos pagalbos, teigė jos atstovė spaudai.
Pagal gruodžio mėnesį pasirašytą supratimo memorandumą Palau sutiko priimti iki 75 iš JAV deportuotų asmenų. Visi jie privalo būti neteisti, Palau turi veto teisę sprendžiant, ką priimti.
Artimos sąjungininkės
Mainais Jungtinės Amerikos Valstijos sumokės Palau 7,5 mln. dolerių „viešųjų paslaugų ir infrastruktūros poreikiams“ patenkinti.
Tačiau susitarimas laikomas ginčytinu, nes Palau Senato įstatymų leidėjai susivienijo nesėkmingai mėgindami teisiškai užkirsti kelią deportacijoms.
Palau teturi 20 tūkst. gyventojų, išsibarsčiusių po šimtus vulkaninių salų ir koralų atolų, ir pagal gyventojų skaičių yra viena mažiausių pasaulio valstybių.
Maždaug už 800 kilometrų į rytus nuo Filipinų esanti valstybėlė jau seniai yra viena artimiausių JAV sąjungininkių Ramiajame vandenyne.
JAV plečia karinius interesus nuo 2020 m., kai į valdžią Palau atėjo prezidentas Surangelis Whippsas.
Jis palaikė pasiūlymą pastatyti Palau ilgojo nuotolio JAV radiolokatorių postą.
Palau įgijo nepriklausomybę 1994 m., bet leidžia JAV kariuomenei naudotis jos teritorija pagal ilgalaikę Laisvosios asociacijos sutartį.
Mainais už tai JAV skiria Palau šimtus milijonų dolerių paramos ir prisiima atsakomybę už šalies gynybą.
