Apklausa: Lietuvos gyventojai išlieka optimistais, tačiau iš ES tikisi daugiau

Trečiadienį paskelbtos naujausios Europos Parlamento (EP) „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, dauguma lietuvių – 66 proc. – su viltimi vertina ES ateitį.

Kaip sakoma EP biuro Lietuvoje pranešime, nors Lietuvos gyventojai kiek pesimistiškiau žvelgia į pasaulį, – 57 proc. apklaustųjų, tačiau 70 proc. viltingai vertina Lietuvos perspektyvas.

Labiausiai optimistiškai – 81 proc. respondentų – mato savo šeimos ir savo pačių ateitį. 

Apklausos rezultatai rodo, kad lietuviai ES laiko saugia priebėga geopolitinio netikrumo laikotarpiu, – taip mano 77 proc. apklaustųjų.

Teigiamas ES, kaip stabilaus regiono, vertinimas yra antras pagal dydį rodiklis per pastarąjį dešimtmetį, – 75 proc. Bendrijos mastu.

„Visuotinio netikrumo laikais europiečiai vis dažniau mato ES kaip stabilumo švyturį. Neramiame pasaulyje šis pasitikėjimas yra didžiausias Europos turtas. Kartu aiškiai tikimasi, kad veiksime ryžtingai, jog mūsų piliečiams būtų užtikrintas saugumas, gerovė ir galimybės“, – pranešime spaudai cituojama EP pirmininkė Roberta Metsola.

Paklausti, kokie jausmai geriausiai apibūdina jūsų emocinę būklę, Lietuvos gyventojai atsakė pasirinkdami viltį (40 proc.), ramybę (39 proc.) ir pasitikėjimą (36 proc.).

Kiti nurodė neužtikrintumą (37 proc.) ir nerimą (32 proc.). ES piliečių nuotaika svyruoja tarp netikrumo (44 proc.) ir vilties (43 proc.). 

74 proc. europiečių narystę ES laiko naudinga. Tai antrą kartą pasiektas aukščiausias rezultatas nuo 2013 m. (pirmą kartą toks skaičius fiksuotas 2025 m. sausio–vasario mėnesiais vykdytos apklausos metu).

Lietuvos gyventojų pasitikėjimas ES išlieka aukštas (89 proc.) ir gerokai viršija ES vidurkį. 

Svarbiausia ES teikiama nauda Lietuvai gyventojai laiko Bendrijos indėlį į ekonominį augimą šalyje (49 proc.), ES suteikiamas darbo galimybes (40 proc.), gyvenimo lygio augimą (37 proc.) ir Bendrijos prisidėjimą prie taikos palaikymo ir saugumo (37 proc.) 

Rezultatai ES mastu pasiskirstę skirtingai: ES indėlis į taikos palaikymą ir saugumo stiprinimą laikomas pagrindine ir didėjančia narystės teikiama nauda (40 proc.).

Iškart po to, apklausos duomenimis, seka glaudesnis Bendrijos valstybių bendradarbiavimas (34 proc.), kurį nulemia narystė ES. 

Apklausos duomenimis, 54 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad ES turėtų skirti daugiau dėmesio saugumui ir gynybai.

Tarp kitų lietuvių prioritetų – energetinė nepriklausomybė, ištekliai ir infrastruktūra (32 proc.) bei konkurencingumas, ekonomika ir pramonė (31 proc.).

ES piliečiai taip pat mano, kad siekdama sustiprinti savo poziciją pasaulyje ES turėtų daugiau rūpintis gynyba ir saugumu (39 proc.) bei energetine nepriklausomybe (35 proc.).

Konkurencingumas ir ekonomika irgi laikomi prioritetine sritimi, siekiant sustiprinti ES padėtį pasaulyje (32 proc.). 

Pasak EP biuro Lietuvoje pranešimo, šiuolaikinių iššūkių akivaizdoje Lietuvos piliečiai pageidauja, kad Europos Sąjunga imtųsi aktyvesnių veiksmų: 78 proc. lietuvių (68 proc. europiečių) mano, kad ES vaidmuo apsaugant piliečius nuo pasaulinių krizių ir saugumo rizikų turėtų tapti dar svarbesnis.

Didžioji dalis respondentų Lietuvoje – 93 proc. (90 proc. europiečių) – norėtų, kad esamomis aplinkybėmis Bendrijos valstybės būtų vieningesnės.

Taip pat 95 proc. apklausos dalyvių Lietuvoje teigia, kad ES turėtų skatinti visas šalis laikytis tarptautinės teisės (90 proc. ES).

Be to, 84 proc. lietuvių (73 proc. europiečių) nori, kad ES turėtų daugiau priemonių pasauliniams iššūkiams spręsti. 

Patenkinti gyvenimo kokybe

„Eurobarometro“ apklausoje taip pat vertino, kaip piliečiai suvokia gyvenimo kokybę: 81 proc. respondentų Lietuvoje (83 proc. ES) teigia esantys patenkinti savo gyvenimo kokybe ir 19 proc. – nepatenkinti (17 proc. ES).

Tačiau Lietuvoje šis rodiklis sumažėja iki 57 proc. tarp tų, kuriems kartais sunku apmokėti sąskaitas, ir netgi iki 47 proc. – tarp tų, kurie beveik nuolat susiduria su tokiais sunkumais. 

Vardydami sritis, kuriose pokyčiai labiausiai pagerintų gyvenimo kokybę, 54 proc. lietuvių nurodo sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą, 44 proc. – fizinę ir psichinę sveikatą ir 44 proc., – finansinę padėtį ir galimybę susimokėti už kasdienį gyvenimą.

Kaip sakoma EP biuro Lietuvoje pranešime, šie trys veiksniai yra laikomi pagrindiniais, siekiant geros gyvenimo kokybės. 

Lietuvių gyvenimo kokybės prioritetai nedaug skiriasi nuo ES vidurkio: europiečiai pirmiausia norėtų užsitikrinti finansinę padėtį (42 proc.), toliau daugiausia dėmesio skirdami sveikatos priežiūrai (37 proc.) ir fizinei bei psichinei sveikatai (35 proc.).

Apklausa rodo, kad Lietuvoje aukštai vertinami ryšiai su šeima ir draugais, – taip nurodė 39 proc. apklausos dalyvių, 11 proc. daugiau nei vidutiniškai ES.

Kalbant apie ateities lūkesčius, beveik penki iš dešimties Lietuvos piliečių (21 proc.) nerimauja, kad jų gyvenimo lygis ateinančiais metais smuks, 51 proc. mano, kad jis nepasikeis, o 24 proc. tikisi, kad pakils.

Dėl gyvenimo lygio blogėjimo labiausiai nuogąstaujama Prancūzijoje (44 proc.), Portugalijoje (39 proc.) ir Austrijoje bei Vokietijoje (po 38 proc.).

Daugiausia manančiųjų, kad jų pragyvenimo lygis kils yra Švedijoje (36 proc.), Latvijoje (35 proc.) ir Maltoje (30 proc.)

Ekonomika, ES gynyba ir saugumas yra svarbiausi Lietuvos gyventojų prioritetai, kurios spręsti turėtų EP. Šias sritis išskyrė po 48 proc. apklaustųjų, kartu pabrėždami ir infliaciją bei kylančias kainas (44 proc.).

ES piliečiai mano, kad EP turėtų susitelkti į infliaciją, kainų kilimą ir pragyvenimo išlaidas (47 proc.) Šie klausimai jau įvardyti prioritetiniais ankstesnėse apklausose, tačiau dabar jie tapo svarbiausia tema.

Po jų – ekonomikos ir darbo vietų kūrimo (35 proc.) ir ES gynybos bei saugumo (34 proc.) klausimai. 

EP užsakyta „Eurobarometro“ apklausa vyko 2026 m. balandžio 9 d. – gegužės 4 d. visose 27 ES valstybėse.

Ją atliko agentūra „Verian“.

Respondentai buvo apklausiami per individualius pokalbius, kai kuriose valstybėse (Kipre, Danijoje, Maltoje, Suomijoje ir Švedijoje) papildomai per pokalbius vaizdinio ryšio priemonėmis.

Apklausoje dalyvavo 26 421 respondentai.

ES rezultatai apskaičiuoti atsižvelgiant į kiekvienos apklausoje dalyvavusios šalies gyventojų skaičių.