Jei derlius mažės, iš ko ūkininkai gyvens?

Jau šiandien daugeliui trūksta net apyvartinių lėšų degalams, trąšoms ar darbuotojų užmokesčiui.

- Nuo gegužės ūkininkai gali naudotis lengvatinėmis paskolomis, paskolų schemai numatyta 40 mln. eurų. Papasakokite daugiau apie tai.

- Pradėsiu nuo priešistorės. Mes, kaip žemdirbiai, lengvatinių paskolų turėjome ir seniau. Buvo Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, prieš trejus metus prasidėjo reformos, INVEGA susijungė su Žemės ūkio paskolų garantijų fondu. Mes pakliuvome į „vakuumą", beveik iš viso netekome tų paskolų. Pastaruosius dvejus metus beldėmės į ILTE, į Finansų ministeriją, į Žemės ūkio ministeriją.

Buvo Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, kuris labai pasitarnaudavo ūkininkams, kai trūkdavo kapitalo, garantijų, jeigu neturėdavo ūkininkai.

Tiesiog teko dirbti su ILTE, nes jis funkcijas perėmė. Prasidėjo struktūriniai pokyčiai, ILTE tapo nacionaliniu plėtros banku.

Anksčiau Žemės ūkio paskolų garantijų fondas dirbo tokiu būdu: ateidavo ūkininkas pas finansinį tarpininką - banką, kredito uniją - tada bankas kreipdavosi į Žemės ūkio paskolų garantijų fondą, ūkininkas skolindavosi per finansų tarpininką. Dabar ūkininkai gali kreiptis tiesiogiai į ILTE ir prašyti lengvatinių paskolų.

Gegužę pagaliau paleistos priemonės jau per ILTE. Tie procesai nevyksta taip greitai, nevyksta taip sklandžiai, visiems viskas nauja.

Ūkininkai paraiškas teikia tiesiogiai ILTE, pateiktas didžiulis paraiškų srautas, statistika buvo tokia, kad po mėnesio buvo išskolinti 4 mln. eurų iš 40 mln., tai lėtai tie procesai vyksta, bet, aišku, mes kalbamės tiek su Finansų ministerija, tiek su ILTE. Diskutuojame, kaip tuos procesus paspartinti, pagerinti.

Svarbu paminėti, kad lengvatinės paskolos yra ilgalaikė priemonė. Ką tai reiškia? Nebus, kad pasibaigs pinigai ir jas panaikins. Tie išskolinti pinigai grįš, gal paskui bus naujų, nes Europos Komisija patvirtino trąšų krizės valdymo planą.

- Turite omenyje tuos 540 mln. eurų, kurie artimiausiu metu bus paskirstyti kaip finansinė parama visam Bendrijos žemės ūkio sektoriui?

- Taip. Kokia forma ir kaip jie pasieks žemdirbius, mes nežinome. Kol kas dar sprendžiama. Kad ir kaip būtų, priemonės bus tobulinamos, svarbu, kad krepšelyje būtų pinigų.

- Kalbant apie ūkininkų situaciją, kam šiuo metu labiausiai trūksta pinigų? Technikai?

- Apie techniką ūkininkai šiuo metu nesvajoja. Taip, yra, kurie iš anksto planavo, pagrindiniai technikos pirkimai jau įvyko. Nes po javapjūtės iškart žemės dirbimas. Trūksta elementariai kurui, trąšoms, darbuotojų užmokesčiui. Apyvartinių lėšų.

- Trąšos dabar - didžiausias „baubas"?

- Jeigu neįdėsi trąšų, niekas nebankrutuos, bet tai iš karto programuoja mažesnį derlių. Jei kalbėsime apie azotines trąšas, tai ūkininkai jų nebedės. Dabar nerimas, koks bus derlius. Dar labai daug kas priklausys nuo orų sąlygų, kokia bus javapjūtė - drėgna ar ne. Ar nebus kokių gamtos anomalijų.

Antras etapas - rudeninių trąšų naudojimas prieš sėją. Ūkininkas gali jų nenaudoti, jis tvarkingai pasės, derlius augs. Bet kitais metais derlius gali būti dar mažesnis. Jeigu kasmet ūkininkas gaus vis mažesnes pajamas, klausimas, iš ko jis gyvens? Nes, tikėtina, neuždirbs.

Faktas, kas ūkininkai taupys, naudos mažiau trąšų ir rudenį, ir pavasarį. Nes trąšos labai smarkiai pabrangusios, tiek NPK (kompleksinės mineralinės trąšos, - aut. past.), tiek kalio, tiek fosforo trąšos.

Pavyzdžiui, azotinių (kurių sunaudojama daugiausia, - aut. past.) trąšų pernai galėjai nusipirkti už 330 Eur už toną, šiemet buvo pakilę iki 500 Eur už toną. Šiandien kaina yra apie 450 Eur už toną. Kompleksines trąšas galėjai nusipirkti už 650-700 Eur už toną, dabar kainuoja 900 Eur už toną ir brangiau.

Apklausus trąšų pardavėjus, kokius jie turi kiekius, tai trąšų yra tik pusė to, kiek ūkininkams reikėtų. Neatsivešim. Kad ir po truputį mažėja tas Hormūzo efektas, bet taip greitai viskas neatsistatys...

- Tokia situacija dar labiau paskatins technologijas žemės ūkyje, išauginti derlių su mažesnėmis sąnaudomis?

- Pažangiems ūkiams krizės ne tokios baisios. Pasidarius dirvožemio tyrimus, labai aiškiai matai, kiek dirvoje kalio ir fosforo trąšų; svarbus rūgštingumas, nes jei dirva rūgšti, trąšos bus neefektyvios.

Jeigu turi aiškų laukų žemėlapį, kiek yra kalio, fosforo, o kartais jų būna per daug, tai išmani technika pagal GPS signalą, pagal palydovinius duomenis, dirvožemio tyrimus gali tiksliai išberti trąšų tiek, kiek reikia, ir ten, kur reikia. Tai tiesioginis taupymas.

Dėl azotinių trąšų - yra azoto sensoriai, kurie faktiškai realiu momentu skanuoja augalus ir pagal tai išmanieji barstytuvai „žino", kur reikia berti daugiau, kur mažiau. Yra dronai, NDVI (normalizuotas skirtuminis augmenijos indeksas; palydovais matuojamas augalų tankumas, būklė). Technologijų yra, ir mes pasisakome už jų skatinimą.

- Ar daug ūkininkų traukiasi iš aktyvios veiklos?

- Čia labai įdomus momentas, nes labai sunku atskirti statistiką. Mes matome ūkių mažėjimą, tai daugiausia fiziniai asmenys ir nėra tokio kaip bankroto. Jis nebankrutuoja, jis išdalija žemes, išparduoda techniką, atiduoda skolas ir ūkį perleidžia. Ūkiai nuolat traukiasi ir nežinai, kodėl tas ūkis užsidarė...

Gal tiesiog atėjo amžius ir sako, kad perleidžiau ūkį. Gal ūkis laviravo ties išgyvenimo sklenksčiu. O gal atėjo antstoliai ir atėmė. Tu nematai realios statistikos.

Kai yra UAB, tai aišku - būna skelbta bankroto byla, ji būna kartais atvira, vieša ir matai. O čia mes tokių dalykų nematome, mes tik matome, kad ūkių mažėja.

- Gal jau pajutote daugiau dėmesio ir iš pačios valdžios?

- Nepasakyčiau. Mes to dėmesio patys prisiprašome. Jeigu kalbame apie Žemės ūkio ministerją, taip, čia dialogas vyksta, esame socialiniai partneriai, jai svarbu dėlioti strategijas kartu su socialiniais partneriais.

Bet jei kalbėsime apie kitas ministerijas, Vyriausybę, tai jei patys išsiprašome to dėmesio, tai ir gauname. Pirminė žemės ūkio gamyba sukuria 3 proc. BVP, tai statistiškai žiūrint į lenteles, nelabai jiems tas žemės ūkis įdomus.