Maisto kainos vis dar astronominės: ko nerodo statistika

Tarsi nebūtų jokios konkurencijos ir visiškai neveiktų laisvos rinkos dėsniai. Kodėl taip yra?

Kas ieško, tas randa

Mėgstama pasišaipyti iš pensininkų, kurie vaikštinėja po parduotuves ieškodami nuolaidų, pigiausių produktų ir t.t. Tačiau mažiausios kainos „medžioklė" tikrai dar pasiteisina.

Pavyzdžiui, Kaune, Urmo prekybos miestelyje šviežių bulvių 1 kg savaitgalį kainavo 2,5 Eur. O kitoje prospekto pusėje, vos perėjus pėsčiųjų perėją, prekybos centre (PC) tokios pačios bulvės jau kainavo tik 1,19 Eur. Kituose PC buvo galima nusipirkti ir už 0,99 Eur. Tad ko veržtis, kur brangiau?

Panaši situacija ir Šilainių turguje. Čia 1 kg kiaulienos nugarinės kainavo 6,70 Eur, o jautienos mentė ar sprandinė - po 14,80 Eur. Kai tuo metu įvairiuose PC jautienos mentės su kaulu buvo galima nusipirkti už 11,99-14,49 Eur, o jautienos sprandinės su kaulu - už 13,49-15,99 Eur.

Tiesa, viename nedideliame Kauno turgelyje pirmadienį buvo galima nusipirkti jautienos, o gal tik karvienos sprandinės už 6,5 Eur, kiaulienos karkos - už 3,5-4 Eur, o kiaulienos šoninės su šonkauliais - už 7-7,5 Eur.

Nepasiderėsi net turguje

Gaila, jog turguose jau išnykusi derėjimosi kultūra, nors būtent ja turgūs skirdavosi nuo eilinių parduotuvių, buvo žavūs bei praktiški. Dabar kaina jau užrašyta ant popieriuko, o prekeivė tikina, kad yra tik samdoma darbuotoja.

Kokią kainą ūkininkas nustatė, tokia ir prekiauja O šit PC, nors irgi negalima derėtis, pigesnių produktų galima nusipirkti per akcijas. Arba su nuolaidų kortele. Tad kai kuriomis dienomis kiaulienos nugarinės PC galima nusipirkti už 3,47 -3,99-4,69 Eur. O jautienos mentės su kaulu - už 5,49-9,99 Eur.

Derėtis dar galima tokiais atvejais, kai savo produkcija prekiauja patys ūkininkai, tačiau ir jie tokių „spektaklių" nenori.

Kaip Šilainių turguje prasitarė Maryte prisistačiusi Ariogalos ūkininkė, kai pati užaugini, tai „dykai" miesčionims atiduoti gaila. Nebent lietingas oras, mažai žmonių, nesinori per ilgai turguje užsibūti, nes dar laukia kelias namo.

Kita vertus, nors turguje ryšelis ridikėlių kainuoja eurą, o PC tiek pat ridikėlių, tiesa, be lapų - 0,97 Eur, turguje ridikėliai - ir didesni, ir šviežesni, ir lietuviški. Dar kvepiančiais lapais. Tad turgūs dar vilioja prekių šviežumu.

Aišku, jei jos vietinės. Bet jei ką dar galima nusiderėti, tai bent pavakaryje neparduotų svogūnų laiškų ar krapų „puokštes". Tokias, vakare jau apvytusias, parduos ir už 0,50 Eur. Bent aišku, kad „puokštės" lietuviškos. Kitą lietuvišką produkciją taip pat galima atskirti iš didesnės kainos. Žemėtos šviežios bulvytės kainuoja 3,50 Eur, o didelės šviežios - 2,50 Eur, nes lenkiškos. Maži trumpavaisiai agurkėliai - 4 Eur, o didesni trumpavaisiai - 2,20-2,99 Eur (PC - 2,49-2,99 Eur). Tad vien iš kainų aišku, kad lietuviškos daržovės už įvežtines dar brangesnės.

Turguje taip pat jau galima nusipirkti šiųmetinių burokėlių su stiebais bei vešliais lapais. Jų ryšelis kainuoja 2-2,50 Eur. Kaip aiškino pardavėja, burokėliai užauginti šiltnamio pakraštyje, o greitu laiku pasirodys ir šiltnamyje užaugintos morkos. Darže pasėtų burokėlių bei morkų dar teks palaukti. Taip pat ir lietuviškų braškių.

O įvežtinės kainuoja 5,50-6,50 Eur. Turgaus pardavėjai tikina, jog brangesnės braškės yra ankstyvos „Asia" veislės ir tikrai užaugintos Lietuvoje.

Tiesa, ant popieriukų užrašyta ne „Asia", bet „Azija". PC 0,5 kg braškių kainuoja 3,99-4,99 Eur.

Pagrindinė lietuvių mėsa - kiauliena

Mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius pasakojo, jog mėsos rinka dabar pakankamai stabili. Matome, kad dabar jautiena Europoje mažiau perkama, yra padaryta tam tikrų korekcijų, todėl pastaruoju metu jautiena yra labai stipriai pabrangusi, žmonės dabar gali mažiau jos pirkti.

Todėl, kaip kalbėjo E.Mackevičius, iš mūsų partnerių dabar mažėja užsakymų jautienai, mūsų eksportas gali būti kažkiek pamažėjęs, o tai automatiškai įtakoja ir mūsų vidines supirkimo kainas.

Nors kainų svyravimai Europoje liečia ir mūsų vidines kainas, tačiau vietos vartotojus tai iš esmės nelabai paveikia, nes pas mus jautiena brangoka. Jautiena Lietuvoje, anot E.Mackevičiaus, yra labiau specifinis produktas, nors paprastai jos kaina būna mažesnė nei kitose ES valstybėse, kur jautiena yra labiau vertinama.

Bet lietuviai labiau vertina kiaulieną, nes jos kaina yra mažesnė, pakankamai stabili ir tai yra pagrindinis mūsų vartojimo produktas. Yra kažkokie rinkos svyravimai, bet nedideli.

Jautienos mes eksportuojame daugiau nei pusę (2025 m. - 3,3 tūkst. t šviežios jautienos), o daugiau nei pusę mūsų suvartojamos mėsos sudaro kiauliena (43-45 kg vienam asmeniui per metus). Dabar ir paukštiena darosi vis populiaresnė (20-30 kg per metus vienam asmeniui, kai jautienos kasmet kiekvienas suvalgome tik 4-5 kg).

Aišku, kaip teigė E.Mackevičius, jautieną reikia mokėti paruošti, todėl rengiama daug edukacijų. O aviena Lietuvoje neprigijo. Pas mus nėra gamyklinio avių skerdimo, ūkininkai patys mėsą sutvarko.

Be to pastoviai mažėja galvijų, avių, ožkų, kiaulių, žąsų, kalakutų. Padaugėjo tik vištų.

O kodėl? Anot E.Mackevičiaus, visi ES apsunkinimai gyvulininkystei nepaskatina ūkininkus ja verstis. Galvoja, kam čia vargti, kai turi 5 m pievos pakraščio palikti nešienautą, paskui dar kažką palikti nepjautą, mėšlą kažkaip kitaip tvarkyti ir t.t.

„O paskui stebimės, - piktinosi E.Mackevičius, - kodėl ūkininkai gyvulių mažiau laiko! Arba išeina kokia nors moteriškė, laikanti kelias kiaules, į mišką, parsineša iš ten maro infekciją, nepersirengia eidama į tvartą ir užkrečia savo kiaulytes. O aplinkui - kompleksas su tūkstančiais kiaulių Tenka jį karantinuoti. O jeigu karantinuotas, vadinasi, kiaulių parduoti laiku negali, kiaulės perauginamos, augintojai patiria didžiulius nuostolius.

Politikai kalba, kad reikia apsirūpinti maistu, jeigu bus koks nors krizės atvejis. Bet mes negalime apsirūpinti maistu, nes negalime naujų kiaulidžių pasistatyti. Nes koks nors kaimynas miestietis nesutiks ir pasiskųs. Visi prieštarauja prieš viską, o kai reikia valgyti, tada sako - norime nusipirkti mėsos pigiau!"

Komentuoja kainų palyginimo portalo Pricer.lt įkūrėjas ir vadovas Arūnas VIZICKAS:

Dabar maisto kainos lyg ir sustojo trumpam, o kaip toliau bus - dar klausimas. Čia ne koks nors 11-kos PC susitarimas, bet gal tų kainų pareguliavimas per tuos pačius tiekėjus... Be to, šių metų kovą „Maxima" paskelbė kainų revoliuciją, kuri sumažino kainas. Iki šiol tos kainos įvairiuose prekybos tinkluose buvo maždaug vienodos, o dabar, kaip suprantu, „Maximos" kainų revoliucija įvedė tam tikrą sąmyšį ir didieji prekybininkai vieni sumažino kainas, kiti sumažino tik dalies produktų kainas, o kiti paliko tas pačias aukštas kainas ir pradėjo taikyti daugiau nei 3000 prekių nuolaidas.

Dabar vyksta tam tikras pokytis, kuris gal bent jau priartins kainas prie normalių, protu suvokiamų. Ar bent jau prie tokių, kokios, pavyzdžiui, yra Vokietijoje, Švedijoje ir pan. Iki to laiko pas mus buvo (ir didieji prekybos tinklai to neslėpė) taip vadinama aukšta-žema (High-Low) kaina, tai yra, reguliariai išpūsta kaina, o po jos jau seka atpiginimo akcija. Tos akcijos vaikščiojo iš vieno PC į kitą. Vieną savaitę kokia nors kava atpinga viename centre, kitą - kitame, ir taip keturias savaites kažkur vis kažkokia akcija verčia mus vaikščioti iš vieno PC į kitą.

O kas dėl mažųjų, tai aš manyčiau, jie tiesiog negauna gerų kainų, todėl priversti pardavinėti už tą pačią kainą ar net brangiau nei didieji. Bet galutinis rezultatas - kainos kasmet auga aukštyn? Taip, toks dalykas yra. Čia gal geriau žiūrėti į ilgąją perspektyvą, į dviejų prekių krepšelių - pigiausių prekių krepšelio ir prekinių ženklų krepšelio pokyčius. Kai baigėsi kovidas, buvo vienoks kainų lygis, bet tada prasidėjo karas Ukrainoje, didžiulė infliacija, energetinė krizė ir prekinių ženklų krepšelis pabrango apie 40 proc. Po to 2023-iaisiais buvo dar vienas kainų pakėlimo laiptelis ir netgi žiūrint, kaip keitėsi žaliavų kainos ir ta pati energetika, dažniausiai kainų lygmuo nemažėjo, o išliko toks pats.

Mus prekybininkai laipsniškai pripratina prie tam tikro aukšto kainų lygmens. Sako - už tiek dar perka, todėl tokį kainų lygį laikome. Maža to - dar prisideda vadinamoji skinfliacija (skinflation) ir šrinkfliacija (shrinkflation). Kai kinta ne prekės kaina, bet arba mažėja jos gramų kiekis pakuotėje, arba šiek tiek pakinta tos prekės sudėtis. Pavyzdžiui, vietoje šokolado atsiranda „šokolado gaminys". Prekė arba sumažėja kiekybiškai, arba pakinta kokybiškai. Statistikoje mes to iš viso galime nepamatyti, nes statistika nefiksuoja kokybinių parametrų.

Stipriausiai pigių prekių krepšeliai reaguoja į politinius įvykius. Kai Sauliaus Skvernelio buvusi vyriausybė paskelbė, kad kontroliuos kainas ir buvo pasikvietusi prekybos tinklų vadovus aiškintis, tai pigiausių prekių krepšelių kainos driokstelėjo žemyn apie 15 proc. Bet kai prekybininkai pajuto, kad nieko nebus, kainos per pusmetį atsistatė ir netgi pakilo. Kaskart, kai politikai susirūpina ir imasi kažkokių veiksmų, patvirtinančių, jog kažkas bus, rinka sureaguoja. Bet šiai dienai mažai tikėtina, jog kažkas užsiimtų bent kainų monitoringu, jų skaidrumu, viešumu, todėl į kainų kilimą reaguojama vangiai. Nors čia iš principo užtektų vieno žingsnio - padaryti taip, kad visų PC kainos būtų viešai skelbiamos internetu. Jau to pakaktų, kad vartotojas turėtų galimybę palyginti ir pasirinkti tai, kas jam aktualu šiai dienai. Nes dabar kainų palyginimas yra labai sunkus ir žmogus juo pasinaudoti nelabai gali.