Inga Ruginienė. Kadaise iššauta iš patrankos ir vėl bumptelėjusi ant žemės

O toliau - tikėtina, jog I.Ruginienė vėl taps socialinės apsaugos ir darbo ministre.

Nors būsimas premjeras Mindaugas Sinkevičius apie naują ministrų kabineto sąstatą žada plačiau pakalbėti tik po Joninių.

Tad iki Joninių lieka klaustukas. Nors atsakymą, kaip kokiame prastame detektyve, visi ir taip puikiai žino. Lygiai taip pat, kaip visi žino, jog artimiausiu metu I.Ruginienės šeima pradės evakuaciją iš Turniškių. Kam teko kada nors kraustytis, žino, kokia ši procedūra varginanti.

Ar gaila?

Savotiškai gaila! Moteris tapo savotiška auka. Politinių aplinkybių, netikėtumų, socdemų drebuliukų bei Gintauto Palucko „žemės drebėjimų". Tad 2025 m. rugpjūtį, kai iš premjerystės viršūnės driokstelėjo ir žemyn nudardėjo G.Paluckas, jo partietė Inga buvo iššauta į premjerės postą tarsi iš patrankos.

Sėdėk viršuje, imituok, vaidink, kažkaip kapstykis. Kol socdemų iškilieji vyrai gydysis savo žaizdas. Taip sakant, pabūk socialdemokratams laikinu kompresu. Kol M. Sinkevičius atsigaus po „čekiukų" ir sugalvos, kaip atsikratyti Remigijaus Žemaitaičio. Kol visi pamirš apsimelavusią Viliją. Ir kol G.Paluckas galutinai susipainios ir taps kaip konkurentas nepavojingas.

O Ingos, kaip galimos konkurentės, niekas iš socialdemokratų viršūnės neįsivaizdavo. Tad nutarė - kol kas, bičiule Inga, darbuokis, laikykis! Kaitaliodama suknias, paltukus, švarkiukus, skrybėlaites. Juk visiems, įskaitant ir užsienio svečius, maloniau žiūrėti į gražią premjerę. Tai lyg šalies atvirukas.

Tarkime, jei vietoje Italijos premjerės Džordžos Meloni (Giorgia Meloni) italams vadovautų koks nors susiraukęs dėdė, retas žinotų jo vardą.

Tad pirmoji išvada - I.Ruginienė, nors ir tapusi savotiška auka, vis vien atliko labai teigiamą Lietuvos valstybės gražaus paveiksliuko funkciją. Ir šią funkciją atliko bene sėkmingiausiai iš visų buvusių Lietuvos valstybės premjerų. Įskaitant ir prieškarinius.

Nelemtoji rankinė

Kitas I.Ruginienės nuopelnas - ji tikrai nebuvo arogantiška, nesityčiojo iš žmonių ir nevaidino kietos profesionalės. Nors ir tapo pirmąja ministrų kabineto vadove, viešai užpulta ne dėl valstybės skolos, infliacijos, bet dėl banalios „tašės".

Tiksliau - „Fendi" rankinės, neva kainuojančios 5000 eurų, kuri, kaip išaiškėjo, buvo tik Italijoje pirkta kopija, kainuojanti 50 eurų.

Ar atsimenate nors vieną Lietuvos premjerą/-ę, kurie anksčiau būtų kamantinėjami dėl kažkokios rankinės, „tašės", sodo kraitės ar „ridikiulio"?

Paprastai, kai kalbama apie supervalstybių vadovus, domina tik jų lagaminėliai su branduolinio ginklo mygtukais. O apie ne supervalstybių vadovų rankines iš viso nekalbama.

Ar kas Lietuvoje atsimena Dalios Grybauskaitės, Ingridos Šimonytės, Irenos Degutienės rankines? Niekas! Jei ką prisimena, tai britų princesių ir Astos Valentaitės rankines.

Liūdnieji vilkikai

I.Ruginienė puolama, jog dėl balionų laikinai uždarė sieną su Baltarusija ir taip pakenkė mūsų vežėjams. Baltarusijoje įstrigo jų vilkikai.

Matyt, vežėjai teisūs. Patyrė didžiulius finansinius nuostolius. Tačiau ką tuo metu, kai premjerė uždarinėjo sieną, veikė jos 13 patarėjų ir 6 biuro nariai? Galų gale, ką veikė Lietuvos prezidentas, atitinkami ministrai ir Seimo atitinkami komitetai? Ką veikė jos labiau patyrę partiečiai?

Galų gale, kai kalifas turi 13 vizirių ir būrį eunuchų, net pasakose nebylojama, jog tik kalifas kaltas.

Anglų kalba

I.Ruginienė buvo puolama dėl netaisyklingos lietuvių kalbos. Na, ir kas? Donaldas Trampas (Donald Trump) visai lietuviškai nemoka. Dar R.Ruginienė buvo puolama, kad per Šiaurės-Baltijos valstybių aštuoneto susitikimą Estijoje blogai ištarė anglišką žodį circumstances (aplinkybės).

Vėlgi, na, ir kas? Tai įrodymas, jog Lietuva nėra Pakistanas, Bangladešas, Gajana ir t.t.

Nes geriausiai anglų kalbą moka buvusios britų kolonijos. Juk aštuonetas dėl I.Ruginienės tarties nesubyrėjo? Šiaurė nuo Baltijos neatšoko?

Suprantu, jei I.Ruginienė būtų į Estiją atsivežusi tarškynę, paplepėjusi apie maudymąsi š... ar parodžiusi didįjį pirštą. Štai tada būtų „konfūzas". Per įkarštį būtume išdavę lietuviškos vidaus politikos ypatumus.

„Šiurkštumas"

Per visą I.Ruginienės kadenciją prie jos buvo kabinėjamasi dėl smulkmenų. Įkyriai blusinėjamasi. Kai kam nepatiko ir tai, jog Seime prisiekdama I.Ruginienė nebaigė priesaikos žodžiais „Tepadeda man Dievas".

Šio sakinio neištarė ir dar keli parlamentarai. O kam veidmainiauti, jei iš Dievo jokios pagalbos nesitiki? Kita vertus, jei per pamaldas neatsistoji, nes „organizmas nelabai draugauja su smilkalais", lyg ir nelogiška vykti į Vatikaną. Kita vertus, Vatikaną galima traktuoti kaip muziejų, sukaupusį tūkstančius architektūros, tapybos, skulptūros šedevrų.

Todėl visiškai nesistebiu, kodėl premjerė su šeima vyko pas popiežių.

Lygiai taip pat nesistebiu, kad I.Ruginienė, kaip nustatė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), šiurkščiai supainiojo viešuosius ir privačius interesus.

Pati, matyt, šiurkščiai pasirašė dokumentą, pagal kurį jos vyras ir vaikai buvo įtraukti į oficialios delegacijos, vykstančios į Vatikaną, sudėtį. Todėl jų kelionės ir nakvynės išlaidos (apie 8 tūkst. eurų) buvo šiurkščiai apmokėtos Vyriausybės kanceliarijos lėšomis.

Tokiomis pat lėšomis buvo apmokėta ir I.Ruginienės bei jos vyro Vismanto kelionė į Milano ir Kortinos žiemos olimpines žaidynes. Sumos, aišku, ne milijoninės, bet premjerės vyrui ir vaikams nepriklausančios.

Nesuprantu, kodėl niekas iš I.Ruginienės aplinkos - 13-os patarėjų, 6-ių biuro narių - jos nepaprotino, kad „ne pati pasirašinėk, bet įgaliok kokį nors pavaldinį". Pažeidinėk švelniai. Ne šiurkščiai. Matyt, irgi nesusiprato.

O kodėl?

Matyt, todėl jog mūsų mentalitetas sako, jog vežioti savo šeimas už valstybės pinigus galima. Netgi patartina vežtis visą giminę - pusbrolius, dėdienes, tetas. Kad kuo daugiau grįžtų palaimintų ir gyventų toliau palaimingai.

Nes kokia tada nauda iš valdžios, jei viskas draudžiama ir nieko nėra palaimingo? Ničnieko? Tai ne valdžia, o katorga!

Todėl ir kolūkių šoferiai pirmininkų „Volgomis" vežiodavo apsipirkti, apsikirpti pirmininkų vaikus ir pirmininkienes. O gamyklų vairuotojai - direktorienes ir jų anytas.

Toli nuo tų laikų nenubėgome. Todėl nieko keisto, jog mūsų prezidentai, kaip tie pakelės „smūtkeliai", nuolat mus moralizavo, rypavo ir toliau rypauja.

„Valdomi godulio ir savanaudiškumo". „Linkę lengvabūdiškai pamiršti ir paminti gėrį". (Prezidento Gitano Nausėdos parypavimas iš 2026 m metinio pranešimo).

„Nėra paprasta mūsų žmogui išlaikyti pusiausvyrą tarp dvasinių ir moralinių vertybių ir modernaus gyvenimo naujovių, materialinių pagundų. Nesame išimtis. Visas pasaulis susiduria su panašiomis problemomis". (Valdas Adamkus, dienoraštis, 2005 12 31).

„Įpročio gyventi valstybės sąskaita atsisakoma sunkiai". „Postų dalybos (...) virto ne kompetencijų, o partinių interesų varžybomis, dėl kurių šią žiemą Seimo darbotvarkėje dominavo teisinių imunitetų klausimas". (Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas 2013 06 13).

Praėjo 13 metų.

KAS PASIKEITĖ?