Linas BITVINSKAS: 10 naujojo komunizmo požymių

Nesiimant detalios analizės, paminėsiu tik kelis bruožus, kurie atkeliavo tiesiai iš komunistinės ir rusiškos propagandos lauko.

Deja, dešiniosiomis save laikančios konservatorių ir liberalų partijos sugeneravo nemažą tikrų radikalių kairiųjų ir neomarksistų lauką.

1. Jie vadovaujasi posakiu „tikslas pateisina priemones". Nesibodima naudoti jokių priemonių - melas, gąsdinimas, dezinformacija, faktų ignoravimas.

2. Jie negerbia vyresnių žmonių. Laiko juos nenaudingomis atgyvenomis ir neišmanančiais, kurie tik trukdo.

3. Patyčių kultūra. Chamizmas, patyčios, persekiojimas. Aktyviai organizuotai ieškomi ir kuriami tariami valstybės priešai. Klasių kova dar neįgavo fizinės išraiškos, bet jeigu turėtų galimybių - jie nedvejodami imtųsi realių represijų.

4. Jų šūkiai apie laisvę tėra komunistinė propaganda be turinio. O jei aiškiau - kad yra tik progresyvi tiesa ir tegali būti vienas požiūris į pasaulį. Jų „laisvės" siekis tėra kontrolės siekis, kitaip manančių tildymas ir komunistinė cenzūra. Jie nesupranta, kad komunistuojantys pirmiausia represuoja neparankius, o paskui represijos bus taikomos ir jiems.

5. Kartu su patyčiomis matome gašlų seksualizavimą. Draugo Trockio idėjos apie laisvą seksą atgijo liberalkonservatorių mergaičių ir berniukų lūpose. Todėl jie švaistosi organų pavadinimais ir laiko nešvankius plakatus be gėdos.

6. Jie negerbia valstybės institucijų - matom, kaip žiūrima į prezidentą ir kaip siekiama įvairiais būdais jį pažeminti, kaip Seimo įstatymai verčiami į šikpoperį su Širinskienės katinu.

7. Jie nevertina valstybės simbolių. Statant naują pasaulį, savo valstybė yra nepageidautina, todėl viskas, kas lietuviška, turi nemaišyti, išnykti. Pradedant kalba, baigiant balta mišraine. Naujieji neomarksistai Vakaruose marširuoja po Palestinos, mūsiškiai - po lgbt ir Ukrainos vėliavomis. Tai anaiptol nereiškia įsitikinimų, tai tiesiog savo identiteto nuvertinimas, o vėliavos - tik priemonė, kol ras kitą būdą. Tą galima matyti - kai prasidėjo kultūrininkų ir „laisvo žodžio" demaršai, Ukrainos vėliavos jiems prarado aktualumą ir vis rečiau naudojamos. Nebeskamba ir klausimas „kieno Krymas".

8. Jie savinasi istoriją, kaip jų mokytojai iš rusijos propagandos. Kaip dabartiniai rusai savinasi pergalę prieš fašizmą, taip jie savinasi Sausio13-ąją ir kitus istorijos akcentus.

9. Jie kuria, kaip ir visi komunistai, netikrus „didvyrius" - Šurajevą padarė valstybės kūrėju, Meilutytę - dainininke ir kovotoja, Jakilaitis pasižymėjo savo fonde medaliais apdovanodamas sukurtus didvyrius ir t.t. Ir, žinoma, kaip visų diktatūrų gerbėjai, jie dievina militarizavimą - ginklų demonstravimą, paradus su uniformomis, poligonų gausėjimą.

10. Kaip ir visi komunistuojantys, didžiausia jų svajonė - visiška žmogaus kontrolė (ekonominė, socialinė, kultūrinė ir net nuomonės) per valstybę. Kitaip sakant, vienos ideologijos diktatūra, nes marksizmo išlestomis smegenimis nepakeliama, jei kažkas nenori galvoti, kaip jie. Šiuo požiūriu konservatoriai ir liberalai yra kraštutinės neomarksistinės partijos, manančios, kad žmogus yra valstybės nuosavybė, dalinančios žmones į savus ir į priešus, kuriuos reikia jei ne sunaikinti, tai priversti. Konservatorė Ulbinaitė ir liberalas Gailius teikia papildomus komunistinės dvasios įstatymus, kurie leistų susidoroti ir už nuomonę, bet jie to nemato ir pasiryžę aukoti savo asmeninę laisvę.

Pabaigai, marksizmas - reikalas nevaikiškas ir kruvinas, nesinorėtų, kad jis dar kartą įsiviešpatautų Lietuvoje su visais marazmais. Nes galiausiai tai represijos, gulagas, teroras, skurdas.

Beje, „Panoramą" rodydavo ir prie Brežnevo, kalbėdavo lietuviškai, rodo ir dabar. Pagal mane, tai ryškaus kokybinio šuolio nematau.

Ar mes tik tiek tepasiekėm per 35 metus, kad vėl velkami į komunizmą, tik šį kartą po Vakarų vėliava, kur žmonės bijo pasakyti, ką galvoja?